Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
2017 m. rugpjūčio 22 d. AB „Kauno energija“ kartu su partneriais pateikė paraišką gauti finansavimui pagal projektą FLEXCHX, kuris vykdomas didžiausios Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (Horizon 2020) rėmuose. Projektu siekiama sukurti būdus vasarą iš biomasės gaminti tarpinius skystus produktus (FT-WAX) automobilių degalų gamybai, panaudojant perteklinę saulės energiją, o žiemą gaminti šilumą ir elektrą. Tokiu būdu biomasės jėgainės galėtų dirbti visu apkrovimu ištisus metus.
Šiuo tikslu projekto vykdymo metu turėtų būti sukurtas lankstus energijos gamybos procesas, kuris ateityje galėtų būti naudojamas įvairiuose Europos energijos gamybos šaltiniuose, kad mažiausiomis sąnaudomis būtų pasiektas aukštas efektyvumas.
Projekto kodinis pavadinimas FLEXCHX (Flexible combined production of power, heat and transport fuels from renewable energy sources – Lanksti kombinuota elektros, šilumos ir automobilinių degalų gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių). Jį vykdo ir koordinuoja Suomijos taikomųjų mokslinių tyrimų institutas VTT, kuris yra viena pažangiausių mokslo tiriamųjų įstaigų pasaulyje.
Kartu su AB „Kauno energija“ projekte turėtų dalyvauti ir partneriai iš Lietuvos – Lietuvos energetikos institutas, UAB „Enerstena“. Partneriai iš kitų šalių – Vokietijos oro erdvės centras, „NesteJacobs“ „Helen“ bei kitos technologinės kompanijos iš Vokietijos, Suomijos bei Jungtinės Karalystės.
AB „Kauno energija“ generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas sako, kad dalyvavimas tokio lygio tarptautiniame projekte neabejotinai būtų bendrovės veiklos pripažinimas. Pasak Generalinio direktoriaus, dalyvaudama projekte, bendrovė siektų ne tik prisidėti prie naujų šilumos gamybos ir tiekimo technologinių procesų sukūrimo bei įdiegimo savo gamybos šaltiniuose, bet ir skleistų gerąją patirtį kitoms Lietuvos šilumos gamybos bei tiekimo įmonėms.
„Kauno energija“ turėtų dalyvauti trijuose projekto FLEXCHX etapuose: proceso koncepcijos kūrime, koncepcijos techniniame – ekonominiame ir aplinkosauginiame įvertinime bei eksploatacijoje ir dalijimesi patirtimi. Jei bus poreikis, bendrovė dar dalyvautų ir kituose projekto etapuose. Bendrovė tirtų bei analizuotų kombinuotos šilumos ir elektros gamybos Lietuvos sąlygomis ekonominę dalį ir ieškotų galimybių įsigyti demonstracinį įrenginį viename iš savo gamybos šaltinių.
Projekte bendrovė būtų viena iš dviejų įmonių – projekto FLEXCHX galutinių vartotojų. Kartu su Suomijos energetikos kompanija „Helen“ bendrovė naudotų savo išvystytus tinklus elektrai bei šilumai gaminti.
Europos Komisijos projektui vykdyti prašoma 4,5 mln. Eur paramos.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas