Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. gegužės 4 – 5 dienomis Briuselyje įvyko 6 tarptautinė Europos biomasės asociacijos AEBIOM organizuota biomasės energetikos konferencija, kuri šiemet pritraukė net 150 dalyvių iš įvairių pasaulio valstybių. Šis renginys buvo skirtas aptarti biomasės energetikos vystymąsi ir iššūkius Europoje. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas, valdybos narys Remigijus Lapinskas bei Asociacijos mokslinės techninės tarybos pirmininkas Kęstutis Buinevičius.
Asociacijos prezidentas Virginijus Ramanauskas pristatė biomasės energetikos vystymąsi Lietuvoje - ką turime šiandien, kur link judame. Pranešime pristatyti ir pagrįsti 3 pagrindiniai teiginiai: biomasės energetika yra pati naudingiausia ekonomikai ir valstybei, biomasės energetika gali užtikrinti socialinį gerbūvį, biomasės energetika mažina atmosferos užterštumą ir įtaką klimato kaitai, pristatydamas šiuos teiginius prezidentas rėmėsi Lietuvos pavyzdžiu, kaip šalimi, kur biomasės energetika vystosi sparčiai ir kryptingai.
„Biomasės energetika ne tik stipriai prisidės prie Europos Sąjungos tikslų iki 2020 metų turėti 50% energijos pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių, bet ir taps įrankiu kelti Europos ekonomikos lygį ir kurti naujas darbo vietas“ teigė Generalinis AEBIOM sekretorius Jean-Marc Jossart.
Konferenciją atidarė Marie Donnelly Europos energetikos komisijos atsinaujinančių išteklių, mokslo, inovacijų ir energetinio efektyvumo skyriaus direktorė. Atidarymo kalboje M. Donnelly patvirtino – biomasės potencialas yra kur kas didesnis nei tai ką esame pasiekę iki šiol. Direktorė taip pat minėjo, kad biomasė, kaip vietinis resursas, turėtų būti, kiek galima labiau išnaudotas siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę.
Šių metų AEBIOM konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas biomasės energetikos tikslams 2020 metams ir 2030 metų siekams. Konferencija suteikė galimybę diskusijoms apie strateginę biomasės energetikos rolę, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio importuojamojo kuro, aptariant naujausias Europos Sąjungos iniciatyvas užtikrinti energetinį saugumą, mažinti oro taršą ir globalinį atšilimą.
Konferencijoje taip pat paminėtos 25-tosios AEBIOM metinės. Kviečiame pasižiūrėti video reportažą, kuris pristato AEBIOM veiklą ir pastangas vystant biomasės energetiką Europoje:
Konferencijos pranešimai:
Introduction on the 2030 climate and energy framework and the role of bioenergy beyond 2020. Giulio Volpi, European Commission, DG Energy.
EP initiative report on energy security. Benedek Javór, Member of the European Parliament.
Situation of the EU pellet market after 2014 - 2015 winter Gilles Gauthier, EPC/EIPS General Manager
Concrete examples of switch from fossil fuels to bioenergy in Baltic countries Virginijus Ramanauskas, Litbioma President
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas