Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva išsiveržė tarp ES lyderių pagal biokuro suvartojimo apimtis šilumos energijos gamyboje. Nors solidus įdirbis auginant šio aplinkai draugiško kuro naudojimą jau padarytas, erdvės toliau augti dar yra. Taip mano „Axis Technologies“ vadovas Giedrius Vaitkevičius, biokuro katilinių statyboms vadovaujantis jau beveik 10 metų.
Procesus, vykstančius Lietuvos ir užsienio šalių biokuro rinkoje, stebite jau ilgą laiką. Diagnozuokite – kokia situacija šiandien?
Lietuva sėkmingai susidorojo su prieš keliolika metų iškeltu iššūkiu tapti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos. Šiandien šilumos ūkyje net 61 procentas šilumos energijos pagaminama iš vietinio, mūsų šalyje užauginto ir surinkto kuro. Tiesa, šioje srityje dar gerokai atsiliekame nuo Švedijos, tačiau aplinkinių ES valstybių kontekste esame tarp lyderių. Tai – tikra valstybės sėkmės istorija ir pasiekimas, kuriuo gali didžiuotis ir mūsų kompanija.
Biokuro katilines Lietuvoje pradėjome statyti vieni pirmųjų ir esame daugiausia biokuro energetikos projektų įgyvendinusi įmonė tiek šilumos ūkyje, tiek pramonėje.
Maža to, esame sukaupę didžiausią kogeneracinių jėgainių statybos patirtį visame regione.
Mūsų patirtis rodo, kad žaliosios elektros gamybos tempai Baltijos šalyse auga. Mes prie šio proceso aktyviai prisidedame diegdami sprendimus, kurie užtikrina ir didesnį elektrinių efektyvumą, ir aukščiausius aplinkosaugos standartus.
Ką manote apie Lietuvoje iki šiol gyvuojantį mitą, kad gamtinės dujos energijos gamybai – taip pat geras pasirinkimas?
Taip gali teigti tik tos šalys, kurios stokoja biokuro ir turi nuosavų gamtinių dujų išteklių. Lietuva dujas importuoja, o vietinio biokuro klodai – didesni nei įmanoma suvartoti gaminant visą 100 procentų energijos.
Biokuras yra pranašesnis už dujas visais svarbiausiais parametrais, kurie aktualūs tiek valstybei, tiek gyventojams, tiek pramonei, tiek verslui. Visų pirma, kaina. Nuo pat biokuro vartojimo pradžios Lietuvoje šis kuras už dujas visada buvo du–tris kartus pigesnis.
Biokurą deginančios katilinės nekenkia aplinkai ir atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus, kurie ES šalyse nuolat griežtinami. Taigi, pinigus skaičiuojantis verslas, keičiantis kurą pigesniu, daro gera ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Platesnis biokuro naudojimas reiškia, kad mes visi kvėpuojame švaresniu oru.
Maža to, vietinio biokuro rinka puikiai tarnauja mūsų šalies ekonomikai. Biokuru pakeitus importuojamą kurą, vis mažiau pinigų iškeliauja svetur, jie lieka vietos rinkoje. Kuo didesnė mūsų biokuro rinka, tuo čia daugiau sukuriama darbo vietų.
Viso pasaulio mokslininkai šiuo klausimu yra vieningos nuomonės. Iškastinio kuro – gamtinių dujų, anglies – atsargos baigia išsekti, jo era baigiasi. Ateitis, o tiksliau kalbant, ir dabartis jau priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Tokia yra realybė ir nuo jos neverta bėgti. Biokuro taikymas tiek energijos gamyboje, tiek pramonėje, skirtingai nei dujos, yra ekonomiškas, efektyvus ir aplinkai draugiškas sprendimas.
Kiek galima sumažinti išlaidas energijai, įdarbinus biokurą?
Mūsų biokuro katilinės efektyviai sudegina kurą, todėl jų eksploatavimo sąnaudos yra mažos. Dujas pakeitus biokuru, galima tikėtis net iki 30 procentų sumažinti šildymo kainą miestuose, pramonės srityje – patirti iki 50 proc. mažiau išlaidų energijai. Tuo pačiu sumažinamas likutinių produktų ir į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį.
Aukščiausius aplinkosaugos standartus užtikrina mūsų statomose katilinėse įrengiami inovatyvūs multiciklonai ir elektrostatiniai filtrai. Jie maksimaliai sumažina teršalų išmetimą į orą ir visapusiškai atitinka nuolat griežtėjančias ES direktyvas dėl kietųjų dalelių išmetimų. Elektrostatinis filtras skirtas valyti deginimo produktams, susidariusiems biokuro deginimo pakuroje. Multiciklonas naudojamas uždaroje patalpoje ir skirtas lakiems pelenams atskirti nuo dūmų.
Viena pagrindinių mūsų kompanijos sėkmės priežasčių yra ta, kad dirbame su patikimais partneriais. Atstovaujame Švedijos kompaniją „Saxlund“, kurios technologijos visame pasaulyje yra vertinamos dėl didelio efektyvumo, pritaikomumo įvairios paskirties objektams, stabilumo ir patikimumo.
Didelio efektyvumo „Saxlund“ pakuros yra pritaikytos įvairioms kuro rūšims, kuro mišiniams, o kuro drėgnumas gali būti iki 60 procentų. Pakuros garantuoja labai mažus NOx, CO ir kietųjų dalelių išmetimus.
Papildomai diegiate ir sprendimus, skirtus efektyvesnei energijos gamybai.
Kompanijoje veikiantis Inovacijų padalinys nuolat kuria pažangiausius produktus ir tobulina technologijas. Tai leidžia klientams nuolat pasiūlyti naujų sprendimų, įgalinančių padidinti katilinių efektyvumą.
Tarp esminių efektyvesnę energijos gamybą užtikrinančių produktų – dūmų kondensacinis ekonomaizeris. Jis regeneruoja energiją kondensuodamas iš katilo išeinančius vandens garus, kurie susidaro deginant biokurą, ir jėgainių efektyvumą didina iki 25 procentų.
„Axis Technologies“ jau gerą dešimtmetį veikia Skandinavijoje, kur šiuo metu populiarėja absorbcinių šilumos siurblių diegimas. Šis sprendimas su tuo pačiu kiekiu biokuro leidžia pagaminti iki 10 proc. daugiau energijos. Šiuo metu absorbcinius šilumos siurblius esame pasiruošę diegti biokuro objektuose Lietuvoje.
Ką rekomenduotumėte senos dujinės katilinės valdytojui: ar ją pritaikyti biokuro deginimui, ar statyti naują katilinę?
Abu variantai yra įmanomi: galime tiek pritaikyti katilinę naudoti biokurą, tiek įgyvendinti naują projektą nuo suderinimo iki paleidimo. Projektus deriname pagal pageidaujamą naudoti biokuro tipą, diegiame automatizuotas sistemas, kurias paprasta valdyti.
Katilinę galima palyginti su gyvu organizmu – visi panašūs, tačiau kiekvienas skirtingas. Todėl vienas atsakymas yra neįmanomas – reikėtų išnagrinėti konkretų atvejį. Tik įvertinę situaciją galime pasiūlyti individualų sprendimą, efektyviausią konkrečiam objektui.
Viena pagrindinių mūsų stiprybių, kad naujiname, rekonstruojame, dirbame, apjungiame skirtingas technologijas ir įrenginius į vieną efektyviai veikiantį mechanizmą.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas