Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Aplinkos ministerija lapkričio 22-29 d. skelbia Klimato savaitę. Bus rengiamos diskusijos apie strateginius Lietuvos klimato kaitos politikos tikslus bei priemones, klimato iššūkius ir galimybes miškininkystės, energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. Jų metu kartu su mokslininkais, politikais, visuomenės veikėjais ir visais besidominčiais šia tema bus mėginama atsakyti į klausimą „Keisti ar keistis?“.
Daugiau informacijos rasite čia.
Norintieji dalyvauti Klimato savaitės renginiuose turėtų užsiregistruoti iki lapkričio 22 d., nes vietų skaičius ribotas.
Diskusija, skirta miškininkystės sektoriui, vyks lapkričio 26 d. 13-16.30 val. Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje (Antakalnio g. 25). Europos Komisijos atstovybėje (Gedimino pr. 16) bus surengtos trys diskusijos: skirta energetikos sektoriui – lapkričio 27 d. 13-16 val., skirta transporto ir pramonės sektoriui – lapkričio 28 d. 9-12.10 val., skirta žemės ūkio sektoriui – lapkričio 28 d. 13-16 val.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje lapkričio 29 d. 9.30-12.30 val. vyks Klimato savaitės konferencija.
Be to, Klimato savaitės metu vyks ir kitų renginių, susijusių su klimato kaitos tema. Tai ir diskusija „Klimato kaita: O ką mes?“, organizuojama lapkričio 22 d. socialinių tinklų festivalyje „Social Media Fest 2019“, ir lapkričio 28 d. vyksiantis XIII Lietuvos urbanistinis forumas, kurio pagrindinė tema – urbanistika ir klimato kaita planuojant ateities miestus.
Kokie pokyčiai ir iššūkiai mūsų laukia ateinančius 10 metų? Kaip globalius klimato kaitos iššūkius paversti galimybėmis? Ką turime keisti? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus ir prisidėti įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, Lietuvoje atnaujinama Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija 2021-2050 m. laikotarpiui, nustatant nacionalinius trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus ir uždavinius. Jai įgyvendinti rengiamas integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. laikotarpiui.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas