Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
„Šiam tikslui iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų. Mūsų tikslas – skatinti gyventojus atsisakyti senų taršių šildymo katilų ir juos pakeisti „žaliąją“ energiją naudojančiais įrenginiais. Tai pirmiausia leis sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jau nekalbant apie švaresnį orą ir didesnį energinį efektyvumą“, – sako aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Šios kompensacinės išmokos iš Klimato kaitos programos bus skiriamos pagal nustatytą tvarką. Jas galės gauti fiziniai asmenys, pasikeitusieji iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) naudojančius šilumos įrenginius į atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančius įrenginius. Tai nustatytus reikalavimus atitinkantys biokuro katilai, taip pat šilumos siurbliai, kurių energijos šaltinis – arba geoterminė, arba hidroterminė, arba aeroterminė energija.
Paraiškas kompensacijoms galės teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kurių statyba yra visiškai užbaigta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjui bus skiriama vienkartinė iki 14,5 tūkst. eurų išmoka už įsigytą ir įdiegtą atsinaujinančius energijos išteklius naudojantį įrenginį. Tikslesnė išmoka bus apskaičiuojama, padauginus įrenginio galingumą iš fiksuoto įkainio ir gautą sumą padalijus perpus.
Kvietimą teikti prašymus kompensacinėms išmokoms paskelbs Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri juos vertins ir kontroliuos, kaip kompensacijų gavėjai vykdo įsipareigojimus. Planuojama, kad prašymus bus galima teikti nuo gegužės 11 d. Juos reikės teikti tik elektroniniu būdu.
Išsamesnės informacijos gali suteikti APVA specialistai: Aistė Ulickaitė (aiste.ulickaite@apva.lt, tel. 8646 19240), Gytis Milašius (gytis.milasius@apva.lt, tel. 8646 08522), Inga Bernatavičienė (inga.bernataviciene@apva.lt, tel. 8659 61194).
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas