Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ vadovai antradienį Vilniuje su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarė tolimesnio investavimo Lietuvoje perspektyvas.
Pasak „Danpower“ finansų direktoriaus Burkhardo Fogelio (Burkhard Vogel), Vokietijos kompanija, vertindama jau atliktas beveik 100 mln. eurų investicijas ir tolimesnius savo planus investuoti dar iki 200 mln. eurų, su ministru aptarė šalies energetikos ūkio plėtros gaires. „Esame strateginis investuotojas, todėl mums svarbu matyti aiškią šalies valdžios viziją ir jausti skaidrų dialogą. Sveikiname ir palaikome šiuo metu atnaujinamą Lietuvos energetikos strategiją, kurioje didelis vaidmuo numatytas atsinaujinančių išteklių energetikai“, – pranešime žiniasklaidai sako B. Fogelis.
Pasak jo, „Danpower“ nuolat siekia, kad šilumos ir elektros gamybos rinkose konkurencinės sąlygos būtų vienodos visiems dalyviams. „Tai yra viena svarbiausių sąlygų, siekiant stiprinti Lietuvos energetinės sistemos efektyvumą ir nepriklausomybę, taip pat – užtikrinti mažiausias kainas vartotojams“, – pabrėžė „Danpower“ atstovas. Susitikimo metu Vokietijos investuotojai ministrui taip pat priminė neišspręstus klausimus, susijusius su „Danpower“ 2013 metais aukcione laimėtais, tačiau vėliau panaikintais skatinamaisiais elektros energijos supirkimo tarifais.
Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė. 84,9 proc. „Danpower“ akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, jos metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/energetika/2017/09/12/news/aptartos-vokietijos-investicijos-energetikos-ukyje-2529296/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas