Š. m. kovo 20 d. dienraštis „Lietuvos žinios“ išplatino asociacijos LITBIOMA valdybos nario Remigijaus Lapinsko straipsnį „Ar tikrai biokuro konversijos nauda – minimali?“. Tai atsakas kovo 13 d. „Verslo žinios“ išspausdintam Ryto Staselio straipsniui „Biokuro konversijos nauda – minimali“, straipsnis, asociacijos LITBIOMA nuomone, padarė neabejotiną žalą biomasės energetikos įvaizdžiui.

Straipsnyje„Biokuro konversijos nauda – minimali“ R. Staselis užduodamas tris klausimus: 1. „Ar galima sakyti, kad biokuro konversija šilumos ūkyje vartotojams nedavė apčiuopiamos naudos...“, 2. „Kodėl šilumos kainos galutiniams vartotojams netapo gerokai mažesnės...“, 3. „Kokių reguliavimo ar kitų administravimo priemonių turėtų imtis valdžia, kad vis dėlto biokuro konversijos nauda pasiektų vartotojus?“. Atsakymų žurnalistas klausia išskirtinai valstybinės valdžios ir valdymo organų pareigūnų nuo premjero iki Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo, neužmiršdamas paklausti ir buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko.

Lapinskas savo straipsnyje šiuos retorinius klausimus paneigia išdėstydamas šiuos faktus: „Šiandien galime drąsiai teigti, kad biokuro nauda tiek paprastam vartotojui, tiek visai valstybei yra nenuginčijama ir pagrįsta realiais skaičiavimais, o ne nuogirdomis iš įvairių valdžios pareigūnų. Šiandien šilumos kainos yra 30–40 proc. mažesnės savivaldybėse, kurios naudoja biokurą. Su šiuo teiginiu tame pačiame straipsnyje sutinka ir premjeras, pridurdamas: „Remiantis 2015 m. vasario šilumos kainų statistika, daugiau biokuro naudojančiuose miestuose – Utenoje, Mažeikiuose, Šilalėje, Molėtuose, Varėnoje – šilumos kaina svyruoja nuo 4,93 iki 5,61 Eur ct už kWh, o Prienuose, Joniškyje, Nemenčinėje, Šalčininkuose, kur daugiau naudojama gamtinių dujų, šilumos kaina svyruoja nuo 8,96 iki 8,37 Eur ct už kWh“. Atkreipę dėmesį į elementarius pavyzdžius galime matyti, kad miestų, naudojančių šildymui biokurą, gyventojai sutaupo 30–40 proc. Biokuro naudojimo privalumai reiškiasi ne vien mažesnėmis šilumos kainomis, negalime pamiršti ir makroekonominės naudos naudojant vietinį kurą. Kadangi visa grandinė, pradedant žaliavos surinkimu, baigiant namų šildymu, vyksta šalies viduje, čia kuriamos darbo vietos (remiantis tarptautine praktika, 1 TWh energijos sukuria apie tūkstantį naujų darbo vietų), sumažėja socialinių išmokų poreikis, pagerėja valstybės eksporto/importo balansas, daroma teigiama įtaka regionų vystymuisi. Juk importuojant net ir atpigusias dujas (kurios vis tiek išlieka dvigubai brangesnės nei biokuras) nekuriama pridėtinė vertė šalies viduje, pinigus tiesiog atiduodame kitoms valstybėms.“ 

Straipsnio pabaigoje daugiau nei dešimtmetį dirbančios Asociacijos buvęs prezidentas, šiuo metu valdybos narys, priduria: "Ir pa­bai­gai: ar ga­lė­jo bio­ku­ro po­ten­cia­las Lie­tu­vo­je bū­ti iš­nau­do­ja­mas ge­riau? Taip, be abe­jo. Jei kon­ver­si­ja iš du­jų į bio­ku­rą cen­tra­li­zuo­to ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mo­je bū­tų bu­vu­si vyk­do­ma žy­miai spar­čiau, nu­krei­piant adek­va­čias (o ne per ma­žas, kaip bu­vo iki šiol) Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šas į šią sri­tį; jei bio­ku­ras tar­nau­tų ne tik ši­lu­mos bet ir elek­tros ga­my­bai; jei bū­tų bu­vęs vyk­do­mas aiš­kus pla­na­vi­mas ir re­gu­lia­vi­mas, o ne re­mia­mos ne­pa­si­tei­si­nu­sios „kon­ku­ren­ci­jos ši­lu­mos ūky­je di­di­ni­mo idė­jos“; jei bū­tų bu­vę įsik­lau­sy­ta į moks­lo ir eks­per­tų nuo­mo­nę – ši­lu­mos kai­na Lie­tu­vo­je ti­krai bū­tų dar 10–20 proc. ma­žes­nė. Da­bar, de­ja, to rei­kės pa­lauk­ti dar ke­le­tą me­tų, ir sėk­mė mus ap­lan­kys tik to­kiu at­ve­ju, jei bio­ku­ro kon­ver­si­jos iš du­jų pro­ce­sas ne­sus­tos. Ta­čiau už tai at­sa­kin­gos vals­ty­bės struk­tū­ros ir po­li­ti­kai, ku­rie ir at­sa­ki­nė­jo į ger­bia­mo R. Sta­se­lio klau­si­mus"

Visą R. Lapinskos straipsnį "Ar tikrai biokuro konversijos nauda - minimali?" galite skaityti čia.

Staselio straipsnį "Biokuro konversijos nauda - minimali" galite skaityti čia