Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. kovo 20 d. dienraštis „Lietuvos žinios“ išplatino asociacijos LITBIOMA valdybos nario Remigijaus Lapinsko straipsnį „Ar tikrai biokuro konversijos nauda – minimali?“. Tai atsakas kovo 13 d. „Verslo žinios“ išspausdintam Ryto Staselio straipsniui „Biokuro konversijos nauda – minimali“, straipsnis, asociacijos LITBIOMA nuomone, padarė neabejotiną žalą biomasės energetikos įvaizdžiui.
Straipsnyje„Biokuro konversijos nauda – minimali“ R. Staselis užduodamas tris klausimus: 1. „Ar galima sakyti, kad biokuro konversija šilumos ūkyje vartotojams nedavė apčiuopiamos naudos...“, 2. „Kodėl šilumos kainos galutiniams vartotojams netapo gerokai mažesnės...“, 3. „Kokių reguliavimo ar kitų administravimo priemonių turėtų imtis valdžia, kad vis dėlto biokuro konversijos nauda pasiektų vartotojus?“. Atsakymų žurnalistas klausia išskirtinai valstybinės valdžios ir valdymo organų pareigūnų nuo premjero iki Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo, neužmiršdamas paklausti ir buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko.
Lapinskas savo straipsnyje šiuos retorinius klausimus paneigia išdėstydamas šiuos faktus: „Šiandien galime drąsiai teigti, kad biokuro nauda tiek paprastam vartotojui, tiek visai valstybei yra nenuginčijama ir pagrįsta realiais skaičiavimais, o ne nuogirdomis iš įvairių valdžios pareigūnų. Šiandien šilumos kainos yra 30–40 proc. mažesnės savivaldybėse, kurios naudoja biokurą. Su šiuo teiginiu tame pačiame straipsnyje sutinka ir premjeras, pridurdamas: „Remiantis 2015 m. vasario šilumos kainų statistika, daugiau biokuro naudojančiuose miestuose – Utenoje, Mažeikiuose, Šilalėje, Molėtuose, Varėnoje – šilumos kaina svyruoja nuo 4,93 iki 5,61 Eur ct už kWh, o Prienuose, Joniškyje, Nemenčinėje, Šalčininkuose, kur daugiau naudojama gamtinių dujų, šilumos kaina svyruoja nuo 8,96 iki 8,37 Eur ct už kWh“. Atkreipę dėmesį į elementarius pavyzdžius galime matyti, kad miestų, naudojančių šildymui biokurą, gyventojai sutaupo 30–40 proc. Biokuro naudojimo privalumai reiškiasi ne vien mažesnėmis šilumos kainomis, negalime pamiršti ir makroekonominės naudos naudojant vietinį kurą. Kadangi visa grandinė, pradedant žaliavos surinkimu, baigiant namų šildymu, vyksta šalies viduje, čia kuriamos darbo vietos (remiantis tarptautine praktika, 1 TWh energijos sukuria apie tūkstantį naujų darbo vietų), sumažėja socialinių išmokų poreikis, pagerėja valstybės eksporto/importo balansas, daroma teigiama įtaka regionų vystymuisi. Juk importuojant net ir atpigusias dujas (kurios vis tiek išlieka dvigubai brangesnės nei biokuras) nekuriama pridėtinė vertė šalies viduje, pinigus tiesiog atiduodame kitoms valstybėms.“
Straipsnio pabaigoje daugiau nei dešimtmetį dirbančios Asociacijos buvęs prezidentas, šiuo metu valdybos narys, priduria: "Ir pabaigai: ar galėjo biokuro potencialas Lietuvoje būti išnaudojamas geriau? Taip, be abejo. Jei konversija iš dujų į biokurą centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje būtų buvusi vykdoma žymiai sparčiau, nukreipiant adekvačias (o ne per mažas, kaip buvo iki šiol) Europos Sąjungos paramos lėšas į šią sritį; jei biokuras tarnautų ne tik šilumos bet ir elektros gamybai; jei būtų buvęs vykdomas aiškus planavimas ir reguliavimas, o ne remiamos nepasiteisinusios „konkurencijos šilumos ūkyje didinimo idėjos“; jei būtų buvę įsiklausyta į mokslo ir ekspertų nuomonę – šilumos kaina Lietuvoje tikrai būtų dar 10–20 proc. mažesnė. Dabar, deja, to reikės palaukti dar keletą metų, ir sėkmė mus aplankys tik tokiu atveju, jei biokuro konversijos iš dujų procesas nesustos. Tačiau už tai atsakingos valstybės struktūros ir politikai, kurie ir atsakinėjo į gerbiamo R. Staselio klausimus"
Visą R. Lapinskos straipsnį "Ar tikrai biokuro konversijos nauda - minimali?" galite skaityti čia.
Staselio straipsnį "Biokuro konversijos nauda - minimali" galite skaityti čia
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas