Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š.m. sausio 9 d. Asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku S. Bucevičiumi. Susitikimo su naujuoju Komiteto pirmininku tikslas buvo aptarti Valstybės kompleksinių programų vystymo klausimus siekiant vystyti ekonomiškai pagrįstą ir efektyvų biokuro naudojimą energetikos poreikiams. Abi pusės pasikeitė nuomonėmis apie didžiausius šiose srityse esamus trūkumus, padarytas klaidas, dabartinių schemų vystymo galimybes.
Susitikimo metu vieningai sutarta, jog vienas svarbiausių uždavinių yra sistemiškai vystyti vietinio, atsinaujinančio kuro - biokuro - naudojimą Lietuvos energetikoje nesukeliant neigiamų pasekmių, tokių kaip biokuro kainos kilimas, biokuro resursų alinimas, ekologinės darnos suardymas. R. Lapinskas pabrėžė, jog vis dar neišspręsti nepakankamo energetinių plantacijų veisimo, miškingumo gausinimo, biomasės ir žemės ūkio atliekų šildymo technologijų vystymo ir kiti klausimai. Abi pusės sutiko, jog per ilgai nepriimamas sprendimas ir dėl rezervuotų nuosavybės atstatymui miškų - tai ne tik neleidžia tinkamai panaudoti Lietuvoje esamų miškų resursų, bet sąlygoja papildomus kaštus dėl nuolatinės jų priežiūros. Šios išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto.
Abi šalys sutarė ir toliau dalyvauti bendruose susitikimuose, ieškoti geriausių būdų naudoti Lietuvos nacionalinį turtą, atsinaujinančią energijos rūšį – biomasę, kurios gamybos ir vartojimo didinimas gausina darbo vietų skaičių Lietuvoje, mokesčiais papildo Lietuvos nacionalinį biudžetą, gerina Lietuvos eksporto / importo balansą. Tuo tikslu Asociacija pasiruošusi teikti atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms visokeriopą informaciją, tyrimų duomenis, užsienio valstybių patirtį ir kitokią pagalbą.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas