| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Neseniai atšventusi 10-ąjį jubiliejų, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA džiaugiasi pradėjusi naują vystymosi ir biokuro rinkos vystymo etapą Lietuvoje. Sėkmingai perkopusi pirmą pusšimtį šiuo metu Asociacija vienija 56 narius, iš kurių nesenai priimtos dvi labai aukštos kvalifikacijos organizacijos Lietuvoje - Lietuvos energetikos institutas ir Kauno technologijos universitetas. Šios dvi mokslo organizacijos jau daugelį metų dirba su inžinerijos, technologijų, energetikos ir kitais klausimais, turi vienus geriausių šios srities specialistų Lietuvoje.
Dar vienas naujas narys Mokslo ir biomasės išteklių sekcijoje – UAB „AVGO Group“. Po sėkmingo dalyvavimo žurnalo “VALSTYBĖ” organizuotoje energetikos konferencijoje, kur Asociacija kuravo biomasės energetikos vystymosi sekciją, nuspręsta žengti pirmąjį žingsnį ir šių metų lapkričio mėnesį padaryti pirmąją savo konferenciją „Tarptautinė metinė biomasės energetikos konferencija`14“. Konferencijoje biomasės vystymosi Europoje apžvalgą pristatys Europos biomasės asociacijos generalinis sekretorius Jean-Marc Jossart, pasaulines medienos granulių tendencijas apžvelgs Europos granulių tarybos prezidentas Christian Rakos. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius apžvelgs biomasės išteklius Lietuvoje, energetinė situacija ŠT sektoriuje 2014-2020 m. bus pristatoma Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro filialo Miško instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas kalbės apie pelenų utilizavimo problemas, taip pat biokuro kainų tendencijas pristatys Lietuvos energijos išteklių biržos “Baltpool” direktorė Laura Žalaitė. Konferencijos metu pasisakys nemažai mokslo atstovų bei daug metų energetikos srityje dirbančių ekspertų: Remigijus Lapinskas, Virginijus Ramanauskas, dr. Valdas Lukoševičius, doc. dr. Kęstutis Buinevičius, dr. Nerijus Striūgas, doc. dr. Egidijus Zvicevičius, doc. dr. Egidijus Puida, Giedrius Kavaliauskas, prof. Algirdas Jonas Raila, dr. Rima Ladygienė, doc. dr. Ernestas Ivanauskas, doc. dr. Dainius Martuzevičius ir kt. Konferencijos metu Lietuvoje bus pirmą kartą organizuojamos išvykos į objektus: didžiausią Lietuvoje biokuro termofikacinę elektrinę, senosios katilinės rekonstrukcijos vietą, taip pat didžiausią nepriklausomą šilumos tiekėją Kauno mieste ir kt.
Asociacija LITBIOMA, siekdama laikytis darnumo kriterijų ir toliau skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių, pirmiausia biomasės, panaudojimą energetikoje bei sėkmingai spręsti sudėtingus techninių žinių reikalaujančius techninius biokuro klausimus taip pat įkūrė Mokslinę techninę tarybą (MTT). Šią Tarybą sudaro:
- Doc. dr. Kęstutis Buinevičius - Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros daktaras.
- Dr. Marius Aleinikovas - Lietuvos agrarinių ir miškų centro filialo, Miškų instituto direktorius.
- Dr. Vita Tilvikienė - Lietuvos agrarinių ir miškų centro filialo Žemdirbystės instituto daktarė.
- Prof. Algimantas Paulauskas - Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas, biologijos katedros profesorius.
- Laimonas Narbutas - AB „Axis technologies“ darbuotojas.
- Doc. dr. Egidijus Zvicevičius - Aleksandro Stulginskios universiteto Šilumos ir biotechnologijų katedros docentas.
- Dr. Nerijus Striūgas - Lietuvos energetikos instituto laboratorijos vadovas.
- Doc. dr. Egidijus Puida - Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas.
- Dr. Antanas Rimantas Sudintas - Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros daktaras.
Mokslinė techninė taryba stengiasi rūpintis asociacijos įmonių veiklos sėkmingumu bei konkurencingumu. Taryba nuolat seks technologijų raidą, rinkos tendencijas ir inovacijų diegimą taip pat gali vykdyti konsultacinę ir ekspertinę veiklą. Asociacijos veiklos klausimais skatins, inicijuos su biokuro gamybos ir naudojimo procesais susietus mokslinius ir analitinius tyrimus, organizuos švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir kitus projektus, skatinančius naujų technologijų ir inovacijų kūrimą bei diegimą.
Asociacija LITBIOMA džiaugiasi vis platėjančiu savo narių ir ekspertų ratu, kurie leidžia žingsnis po žingsnio artėti prie asociacijos vizijos, kur Lietuva – valstybė, kurioje didžioji dalis suvartojamos energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
