| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. spalio 10 d. Vilniuje įvyko metinė ekonomikos žurnalo VALSTYBĖ rengiama Lietuvos energetikos konferencija 2013 „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“. Kiekvienais metais ši konferencija yra svarbiausias renginys Lietuvos ekonomistų bei energetikų bendruomenei, pritraukiantis paklausyti bei savo argumentus išreikšti ne tik lyderiaujančių kompanijų, asociacijų vadovus, stipriausius energetikos ekspertus, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, ministerijų bei kitų valdžios institucijų atstovus.
Rytinėje konferencijos sesijoje geriausius biomasės panaudojimo energetikos srityje pavyzdžius Europoje bei pasaulines tendencijas pristatė Asociacijos LITBIOMA svečias, AEBIOM prezidentas Gustav Melin. Po šio pranešimo ne kartą cituotas Švedijos pavyzdys parodė, jog turint didžiulius vietinius resursus ir siekiant energetinės nepriklausomybės svarbiausia laikytis susiformuotos strategijos. Šiandien, nepaisant to, kad Švedija yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti 49 % rodiklį suvartojamos energijos iš atsinaujinačių energijos išteklių, šis rodiklis jau dabar siekia 51 % ir yra sėkmingai didinamas toliau.
Asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas savo rytiniame pranešime pastebėjo, jog Asociacijos 10-metis žymi ir simbolinę pirmojo biomasės energetikos plėtros Lietuvoje etapo pabaigą. Trumpai apžvelgęs šiandienę situaciją Lietuvos energetikos rinkoje, Remigijus Lapinskas pabrėžė, jog kitas vystymosi etapas - 2014-2020 metai. Šiuo laikotarpiu didžiausias dėmesys turėtų būti sutelktas į biokuro rinkos plėtrą, tolesnį biomasės išteklių tyrimą ir praktinį pritaikymą energijos gamybai, naujų biomasės naudojimo sričių radimą ir vystymą, viešo ir privataus kapitalo optimalaus bendradarbiavimo schemų įtvirtinimą bei , ypač svarbu, biokuro kogeneracijos plėtrą.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skirtingų energetikos šaltinių panaudojimo galimybių Lietuvoje, energetinio saugumo politikos, SGD terminalo, skalūnų dujų išgavimo, AEI teisinio reguliavimo, esminių LR Vyriausybės energetikos sprendimų, Lietuvos ir pasaulio ekonominių tendencijų, investavimo ir kitais klausimais taip pat pristatė LR Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas, LR energetikos viceministrai Aleksandras Spruogis ir Renata Cytacka, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, „Wpd Offshore Stockholm“ generalinis direktorius Göran Dalén, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis teisininkas Paulius Markovas bei daugelis kitų ekspertų.
Konferencijos partnerio, asociacijos LITBIOMA kuruotoje „Lietuvos biokuro rinkos perspektyvų“ sesijoje Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pristatė naujausią biokuro potencialo studiją, asociacijos LITBIOMA narės UAB „Enerstena“ Mokslo ir tyrimo skyriaus vadovas Kęstutis Buinevičius prisatė biokuro katilus pramonės įmonėms. Biokuro kogeneracijos vystymo galimybes bei esamus trukdžius Lietuvoje pristatė UAB „Axis Technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius, UAB „Euromedina“ vadovas Mindaugas Šilininkas papasakojo apie greitai augančius hibridinių drebulių želdinius. Sesijos pabaigoje Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas papasakojo apie valstybinius miškus ir jų indėlį į biomasės energetiką bei už daugiametį indėlį į atsinaujinančios energetikos vystymą išreiškė nuoširdžią padėką asociacijos prezidentui Remigijui Lapinskui.
Šioje konferencijoje, priešingai nei ankstesniuose renginiuose, atsinaujinančios energetikos nauda bei ekonominis efektyvumas buvo pripažįstamas ir nebekvestionuojamas nei energetikos ekspertų, nei LR Energetikos ministerijos ar kitų valdžios institucijų atstovų. Kaip savo pranešime pažymėjo „Axis Technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius: „Kur eisime – jau aišku, dabar atėjo laikas nuspręsti, kokiu būdu tai darysime“. Svarbiausi likę klausimai - didžioji biokogeneracija Vilniuje bei Kaune. Ar sugebėsime sureguliuoti šiuo metu dar padrikas įstatymines nuostatas bei įgyvendinti didesnės apimties projektus, parodys laikas.
Asociacija LITBIOMA nori dar kartą padėkoti visiems finansiškai prisidėjusiems bei Konferencijoje dalyvavusiems nariams ir socialiniams partneriams už nenutrūkstamą pagalbą siekiant vieno svarbiausių Lietuvos valstybės strateginių uždavinių energetikoje – biomasės energetikos plėtros.
AEBIOM prezidento Gustav Melin pranešimas „ Best examples of solid biomass utilization for heat and electricity production in Europe“
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento pranešimas „Biomasės energetikos vystymosi 2014-2020 m . Lietuvoje iššūkiai ir galimybės“
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus pranešimas „Biokuro pasiūla Lietuvoje – kelias iki 2025 m.“
UAB „Enerstena“ Mokslo ir tyrimo skyriaus vadovo Kęstučio Buinevičiaus pranešimas „Biokuro katilai pramonės įmonėms“
UAB „Axis Technologies“ generalinio direktoriaus Giedriaus Vaitkevičiaus pranešimas „Biokuro kogeneracija Lietuvoje. Kodėl ji užribyje?“
UAB „Euromediena“ vadovo Mindaugo Šilininko pranešimas „Greitai augantys hibridinės drebulės želdiniai“
Generalinio miškų ūrėdo Benjamino Sakalausko pranešimas „Valstybinių miškų indėlis vystant biomasės energetiką Lietuvoje“
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
 |
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
