Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. spalio 24 dieną Asociacijos LITBIOMA atstovai susitiko su LR Energetikos ministru Roku Masiuliu. Susitikime dalyvavo Asociacijos prezidentas Virginijus Ramanauskas bei direktorė Vilma Gaubytė.
Ministrui buvo pristatyti su biomasės energetikos plėtra susiję klausimai bei siūlymai, kurie reikalauja Energetikos ministerijos įsikišimo ar nuomonės. Tarp šių klausimų buvo Asociacijos LITBIOMA siūlymai biokuro biržoje prekiauti tik aukštos kokybės ENplus standartą turinčiomis granulėmis. Taip pat ministrui pristatytas siūlymas steigti nepriklausomų akredituotų laboratorijų tinką, kuris užtikrintų efektyvų bei lygiateisišką konfliktų sprendimą tarp biokuro pirkėjų ir pardavėjų. Šiuo metu galiojanti tvarka, kai visas kuro kokybės nustatymo procesas yra kontroliuojamas ir priklausomas išimtinai nuo Pirkėjo, prasilenkia su lygiateisiškumo, nešališkumo ir teisinio tikrumo principais bei verčia rimtai abejoti tokių tyrimų rezultatų objektyvumu.
Asociacijos atstovai taip pat pristatė siūlymus šilumos supirkimo aukcionus Kaune organizuoti tokiais pat terminais, kaip ir medienos įsigijimo AMEPS sistemoje – kas pusę metų ar rečiau. Toks siūlymas buvo keltas dėl neseniai EPS įdiegto funkcionalumo pagal kurį pirkėjas, teikdamas pavedimus pirkti biokurą, gali nurodyti papildomą sąlygą (pažymint varnele EPS), pagal kurią perkama su sąlyga vienašališkai nutraukti sandorį ar sumažinti jo kiekį, jei šilumos tiekėjas atitinkamu laikotarpiu iš pirkėjo nesuperka šilumos. Šis funkcionalumas buvo panaikintas daugumai biržos dalyvių, tačiau paliktas Kaune esantiems nepriklausomiems biokuro gamintojams ir AB „Kauno energija“. “. Asociacija nesutinka su šiuo funkcionalumu ir teigė, jog Kaune esančių nepriklausomų biokuro gamintojų ir AB „Kauno energija“ atsakomybė negali būti perkelta biokuro tiekėjams. Šis klausimas taip pat buvo aptartas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri su Asociacijos siūlymais sutiko.
Be biokuro biržos probleminių klausimų Asociacijos atstovai taip pat pristatė LITBIOMA poziciją dėl Nacionalinės energetikos strategijos, kurioje mūsų nuomone privalo atsispindėti būsimoji valstybės politika siekiant dekarbonizacijos ir aplinkos apsaugos tikslų. Susitikime Asociacijos atstovai pasiūlė svarstyti naujų mokesčių, tokių kaip CO2 mokestis iškastinį kurą naudojančioms energijos gamybos ir pramonės įmonėms įvedimą. Toks mokestis, apie kurį diskutuojama pasauliniu lygiu, yra visiškai pasiteisinęs jį įvedusiose šalyse, pvz. Švedija.
Taip pat buvo iškeltas siūlymas taikyti lengvatinį PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms privačių namų ūkio sektoriuje bei įgyvendinti priemonę, kuri finansuotų senų ir neefektyvių katilų keitimą į modernius katilus. Tokios priemonės įgyvendinimas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą. Asociacija LITBIOMA toliau dirbs šiuo ir kitais klausimais bei atstovaus biomasės energetikos sektorių suinteresuotose institucijose.
Energetikos ministras į Asociacijos siūlymas žiūrėjo palankiai ir sutiko toliau bendradarbiauti.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas