Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė – vienintelė lietuvė šiuo metu einanti Europos biomasės energetikos asociacijos AEBIOM valdybos narės pareigas. Ši organizacija vienija 30 asociacijų ir 90 įmonių iš visos Europos bei reprezentuoja 4 000 netiesioginių narių: įmonių, mokslo institucijų ir individualių asmenų, kurie domisi biomasės energetika. V. Gaubytė AEBIOM valdybos narės pareigas eis dvejus metus.
Anot V. Gaubytės, jos naujos pareigos pirmiausia turės įtakos LITBIOMOS veiklai: Lietuvos organizacija turės daugiau „svorio“ priimant europinio lygio sprendimus, galės dalintis savo patirtimi su mažiau šį sektorių išvysčiusiomis, bet centralizuotą šilumos tiekimo sistemą turinčiomis šalimis ir galės mokytis iš Skandinavijos valstybių, kaip toliau teisingai vystyti šį sektorių Lietuvoje.
„LITBIOMOS potencialas ir visa Lietuvos energetikos srityje sukaupta patirtis yra naudinga kitoms Europos šalims pirmiausia todėl, kad mes turime sėkmingą patirtį dujas keičiant biokuru centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje. 2015 m. biokuro dalis centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje sudarė apie 61 proc., 2016 m. – jau apie 65 proc., o 2020 m. planuojamas realus panaudojimas sieks 80 proc. Nemaža dalis valstybių dar tik eina šiuo keliu, tad Lietuva gali būti puikiu pavyzdžiu. Tuo pačiu Lietuvoje dar turime neįgyvendintų darbų. Vienas tokių – anglies dioksido (CO2) mokesčio įvedimas. Tikimės ne tik šį, bet ir kitus Lietuvai svarbius klausimus spręsti remdamiesi dar labiau pažengusių šalių pavyzdžiu ir esame įsitikinę, kad tai padės turėti ne tik stiprią šalies ekonomiką, bet ir švarią aplinką. Tikiu, kad visų šių tikslų bus lengviau siekti prisijungus prie AEBIOM valdybos“, – komentuoja LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė.
Europos biomasės asociacija AEBIOM buvo įkurta 1990 m. siekiant atstovauti biomasės energetikos sektoriui visoje Europoje ir tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. AEBIOM valdybą sudaro 14 narių, iš kurių pusė rotuojami kasmet – juos renka Generalinė Asamblėja (visi pilnateisiai AEBIOM nariai). AEBIOM valdybos nariai dalyvauja valdybos susirinkimuose, darbo grupėse, bendroje AEBIOM veikloje, sprendžia klausimus, susijusius su AEBIOM plėtra ir įgyvendina strateginius veiksmus sektoriui aktualiose srityse.
LITBIOMA vienija daugiau kaip 50 įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, deginimo technologijų ir agro biomasės naudojimo srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje. Biomasės energetikos sektorius per metus sukuria 7,5 tūkst. darbo vietų, 2017 m. žadamas augimas iki 10 tūkst., o atlyginimų vidurkis siekia 1 110 eurų. Technologijų yra eksportuojama už 50 mln. eurų. Biokuro pramonės apyvarta per metus siekia 300 mln. eurų.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas