Š. m. sausio 23 d., konferencijoje „Šilumos ir energetikos ūkio pertvarka“ asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė pristatė, kokią situaciją biomasės energetikoje turime šiandien, taip pat, kokie sprendimai Asociacijos požiūriu būtų tinkamiausi toliau vystant bimasės energetiką ir ypač kogeneracines jėgaines didžiuosiuose mietuose.

Konferencijos metu pristatyta, jog biokuro dalis centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje nuo ~ 1,2 % 1997 m. padidėjo iki ~ 44 % 2014 m. Skaičiuojama, kad 2015-2016 m. bus persvaros metai, kai biokuro dalis persvers pusę ir sudarys ~ 60 % CŠT sistemoje.  Planuojamas realus panaudojimas 2020 m. - ~ 70 %. Galima dar daugiau - ~ 80  %.

Vertinant naujas alternatyvas naudoti iškastinį kurą dar kartą pristatytas biokuro ir dujų kainų palyginimas įvairiais laikotarpiais  - biokuras lieka mažiausiai 2-2,5 kartus pigesnis nei dujos.

Kadangi biokuras yra vietinis išteklis, pristatyta makroekonomė jo kaina, kuri praktiškai dar 2 kartus mažesnė nei skaičiuojant vien biokuro kainą – taip yra todėl, kad pinigai neišvežami į užsienį, jie cirkuliuoja čia ir grįžta valstybei didesnių pajamų mokesčių, mažesnio socialinių garantijų poreikio, naujų darbo vietų, regioninio vystymosi ir to pasekoje spartesnės plėtros pavidalu.

Taip pat pristatyta Asociacijos pozicija, kad geriausias biokuro panaudojimo būdas yra bio-kogeneracija. Visų pirma tai sąlygoja gerai išvystytas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis, Lietuvoje suvartojama dvigubai daugiau šilumos, nei elektros energijos. Bio-kogeneracijos pagalba Lietuvoje galima pagaminti apie 80 % centralizuotos šilumos ir apie 20 % mums reikalingos elektros, turime santykinai didelius biokuro išteklius.

Asociacijos direktorė savo kalboje pabrėžė, kad Lietuvoje turime pakankamus resursus - paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai, kurių vadovas buvo Martynas Nagevičius rodo, kad 2020–2025 m. kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra virš 2,2 mln. tne. į šį skaičių neįtraukti neskaičiuojami rezervai (nepanaudoti žemės plotai, nepanaudotas nusausintas dumblas ir pan.).

Palyginimui 2014 m. panaudota šiek tiek daugiau nei 1 mln tne. biokuro. Įvertinus įvairias aplinkybes (individualių namų ūkių renovacijos programą, augantį biokuro katilinių efektyvumą, gyventojų emigracijos ir migracijos iš kaimiškų vietų į miestus procesus), numatoma, kad vietinio kuro poreikis 2020-2025 m. sieks apie 1,5 mln. tne. Tai yra kur kas mažiau, nei numatomas 2020-2025 m. potencialas.

Asociacijos požiūriu efektyviausias biokuras kogeneracijoje - medžio ir šiaudų granulės. Asociacijos direktorė savo kalboje pabrėžė, kad augant biokuro paklausai kils “einamiausio” kuro - skiedros kaina - , M. Nagevičiaus skaičiavimais papildomas 100 000 tne. didina kainą ~ 75 Lt/tne; 200 000 tne. - 150 Lt/tne. ir t.t. Taip pat granuliuotas kuras turi akivaizdų gabenimo pranašumą į tokio dydžio jėgaines. Negalime pamiršti ir neišnaudoto šiaudų potencialo - per metus iš šiaudų Lietuvoje galima gauti net ~ 440 tūkst. tne. energijos, šiandien dauguma šiaudų granulių yra eksportuojamos. Kasmet eksportuojama, vadinasi čia nenaudojame, ~ 350 000 t medienos ir ~ 100 000 t šiaudų granulių. Įvertinus katilinių ir įsikūrusių granulių gamyklų pajėgumus bendras sunaudojamas šiaudų kiekis siektų tik ~ 8 % šiaudų kuro potencialo (arba apie 1 % viso šiaudų potencialo).

Savo pranešime Vilma Gaubytė pažymėjo, jog šiandien tikrai reikalinga studija, kuri sudėliotų technologinius sprendimus statyti įrenginius, įgalinčius deginti granuliuotą medienos ir šiaudų kurą.

Pabrėžta, jog Lietuvoje turime daugiau nei 20 įmonių, projektuojančių, gaminančių ir eksportuojančių pagamintą produkciją į užsienį. Įgyvendinus planus įmonės nebeturės kur realizuoti savo galimybių ir turimo „know how“, tad svarbu remti šios lietuviškos technologijos eksportą. Vienas galimų sprendimų - Valstybinis eksporto rėmimo fondas.

Konferencijoje pristatyti ir svarbiausi uždaviniai ateičiai: tobulinti mobilizavimo ir biokuro gamybos technologijas  ir taip didinti miškingumą ir biokuro pasiūlą iš miško, svarbu siekti didesnio biokuro, pagaminto ne iš medienos (o pavyzdžiui, agrobiomasės) panaudojimo, tobulinti  technologijas. Taip pat reikia laikytis užsibrėžtų tikslų katilinių - elektrinių plėtrai, remti technologijų eksportą. Svarbu didesnę paramą skirti toms technologijoms, kurios degins blogesnės kokybės biokurą ar biokuro ir durpių mišinį. Ir pabaigai reikia pradėti ieškoti sprendimų privačių - buitinių katilų pakeitimui efektyvesniais.

Šiai dienai individualūs namai naudoja ~ 550 000 tanų naftos ekvivalento (tne.) medienos per metus, kas yra ~ 3 300 000 kietmertrių (ktm.).  Jei vidutinis NVK dabar ~ 50%, pakeitus senus katilus ir krosnis būtų minimum 85 %. Taigi efektyvumas didėja 35 %, kas reikštų ~ 1 mln. Ktm sutaupymą. Tai sumažintų oro taršą, lemia biokuro kainų mažėjimą. Taip pat tokiu būdu yra palaikoma Nacionalinė pramonė, kuriamos darbo vietos, atsiranda socialinė nauda, nusistovi eksporto importo kainos.