Naujienos

Monstras šalia mūsų. Kas slypi Astravo AE reaktoriaus viduriuose

2017-07-13
Š. m. liepos 11 d. dienraštyje „Delfi“ pasirodė Edgaro Savicko straipsnis: „Monstras šalia mūsų. Kas slypi Astravo AE reaktoriaus viduriuose“, kuriame galite rasti ir Asociacijos LITBIOMA valdybos nario Remigijaus...

Nušvito pigesnio šildymo viltis

2017-07-13
Š. m. liepos 13 d. pasirodė Dariaus Tarasevičiaus straipsnis: "Nušvito pigesnio šildymo viltis". Visą straipsnį galite rasti čia. Straipsnyje Asociacijos valdybos nario Remigijaus Lapinsko komentaras. Seimo „valstiečiams“ ir...

„2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikis energetikos sektoriui“ vertinimo rezultatų pristatymas

2017-07-10
Š. m. birželio 28 d. viešbutyje Best Western Vilnius Energetikos ministerija organizavo atlikto vertinimo "2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikis energetikos sektoriui" rezultatų pristatymą - diskusiją. Pristatyme...
Skaityti visas naujienas
lt
Adresas: Ukmergės g. 283B, Vilnius

Asociacijos LITBIOMA mokslinės techninės tarybos darbai

2014 m. liepos 10 dieną Mokslinės techninės tarybos nariai buvo sukviesti į pirmąjį Tarybos posėdį.

2014 liepos 16 d. pateiktas atsakymas Baltpool UAB dėl biokuro rūšių specifikacijos.

2014 liepos 23 d. pateiktas atsakymas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA) dėl pelenų naudojimo miškų ūkyje, žemės ūkyje bei pažeistų teritorijų rekultyvavimui.

2014 m. spalio 31 d. įvyko antrasis Mokslinės techninės tarybos posėdis. Susitikimas ir diskusija su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovais dėl platesnio pelenų panaudojimo klausimo.

2014 m. gruodžio 15 d. pateiktas atsakymas LR Ūkio ministerijai dėl darbo grupės poveikio vertinimui apie verslo sąlygas Lietuvoje plėtoti biokuro kogeneracines elektrines bei auginti energetinius krūmus (gluosnius) biokurui parengti. Į darbo grupę įtrauktas Mokslinės techninės tarybos narys dr. Marius Aleinikovas.

2015 m. sausio 5 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA) pateiktas „PELENŲ STUDIJOS PLANAS”. Studija atskleistų platesnes pelenų panaudojimo galimybes.

2015 m. sausio 12 d. parengtos gairės atsakymui į asociacijos Valdybos pateiktą klausimą dėl intensyvesnio ne medienos biokuro panaudojimo galimybių Lietuvoje.

2015 m. balandžio mėn. 17 dieną įvyko trečiasis Mokslinės techninės tarybos posėdis.

2015 m. balandžio mėn. pateiktas atsakymas asociacijos Valdybai dėl Dėl Kietojo biokuro taisyklių pakeitimų. Dėl maksimalaus priimtinų rezultatų skirtumo kai sausos masės peleningumas yra lygus ar viršija 10 % - kad jis būtų adekvatus 0,3 %, kai sausos masės peleningumas nesiekia tų 10 %.

2015 m. balandžio mėn. pateiktas atsakymas asociacijos Valdybai dėl Kietojo biokuro taisyklių pakeitimų. MTT pateikė pasiūlymus dėl kuro ėminių tyrimo pirkėjo laboratorijoje.

2015 m. birželio mėn. pateiktas atsakymas asociacijos Valdybai pateiktas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto.

2015 m. birželio mėn. MTT pirmininkas pateikė atsakymus į Pasaulio energetikos tarybos sudarytos anketos klausimus. Anketoje buvo pateikti 2015 metų svarbiausi Lietuvos energetikos klausimai.

2015 m. liepos mėn. pateiktas atsakymas asociacijos Valdybai dėl Teisės akto projekto Nr. 15-7881 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 366 „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013-2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“pakeitimo“ projekto.

2015 m. liepos mėn. pateiktas atsakymas asociacijos Valdybai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. D1-244 „Dėl išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND43-2013 patvirtinimo“pakeitimo“ projekto.

2015 m. liepos mėn. pateiktas atsakymas asociacijos Valdybai dėl UAB „Lietuvos energija“ paklausimo  „Dėl Lietuvoje prieinamų biokuro rūšių ir jų charakteristikų įvertinimo“.

2015 m. rugsėjo 22-23 d. MTT pirmininkas Kęstutis Buinevičius atstovavo Asociaciją LITBIOMA konferencijoje “IX International Conference on BIOMASS for Energy 2015” Ukrainoje.

2015 m. lapkričio 20 d. įvyko MTT posėdis LAMMC Akademijos miestelyje, Kėdainių raj. Posėdžio metu MTT nariai turėjo galimybę susipažinti su LAMMC moksline veikla, apsilankyti centro laboratorijose taip pat pamatyti energetinių augalų plantacijas.

2016 m. sausio 21 d. MTT pirmininkas Kęstutis Buinevičius dalyvavo Valdybos posėdyje, kuriame svarstytas klausimas „Dėl reikalavimo kietajam kurui nustatymo namų ūkių ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonių šildymo įrenginiuose“.

2016 m. balandžio 19-21 dienomis MTT nariai dalyvavo konferencijoje „Nordic Baltic Bionenergy“, Vilniuje. MTT pirmininkas Kęstutis Buinevičius konferenecijoje skaitė pranešimą „Trends and achievements in the development of middle-scale biofuel boilers“.

2016 m. balandžio 21 d. „NBB“ konferencijos dalyviai turėjo galimybę apsilankyti Miškų instituto energetinių augalų plantacijose. Ekskursiją padėjo suorganizuoti MTT narys Marius Aleinikovas.

2016 m. balandžio 29 d. keli MTT nariai dalyvavo visuotiniame asociacijos LITBIOMA susirinkime.

2016 m. gegužės 6 d. Valdybai pateiktas atsakymas „Dėl baldų gamybos metu susidarančio šalutinio produkto panaudojimo energijos gamybai“.

2016 m. birželio 10 d. įvyko MTT posėdis LAMMC Miškų institute, Girionyse. Posėdžio metu MTT nariai turėjo galimybę susipažinti su LAMMC Miškų instituto moksline veikla ir apsilankyti laboratorijose.

2016 m. birželio 10 d. MTT posėdžio metu pasirašyta sutartis su nauja MTT nare Dr. (HP) Vida Bendikiene iš Vilniaus universiteto.

2016 m. birželio 10 d. MTT posėdžio metu svarstyti Valdybos klausimai: 1. „Dėl biokuro užterštumo Cs radionuklidu taikomos normos (30 Bq/kg) didinimo atsižvelgiant į kitose šalyse turimą praktiką dėl radiacijos ir jos tyrimų“; 2. „Dėl Baltpool biokuro biržoje rengiamų naujų biokuro produktų specifikacijų“.

2016 m. liepos 8 d. pateiktas atsakymas Baltpool „Dėl rengiamų naujų biokuro produktų specifikacijų“.

2016 m. liepos 22 d. pateiktas raštas Radiacinės saugos centro direktoriui „DĖL BIOKURO UŽTERŠTUMO Cs-137 RADIONUKLIDU MATAVIMŲ IR KONTROLĖS“

2016 m. spalio 21 d. MTT pirmininkas Kęstutis Buinevičius dalyvavo posėdyje RSC „DĖL LR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2015 M. LIEPOS 9 D. NR. V-841 „MEDIENOS IR DURPIŲ, IMPORTUOJAMŲ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IR MEDIENOS IR DURPIŲ KURO PELENŲ, UŽTERŠTŲ 137CS RADIONUKLIDŲ, KONTROLĖS, NAUDOJIMO IR TVARKYMO TVARKOS APRAŠAS‘ VYKDYMO APTARIMO.

2016 m. rugpjūčio mėn. MTT narys Marius Aleinikovas tarpininkavo gaunant naujausią Lietuvos miškų žemėlapį iš Valstybinės miškų tarnybos, kuris buvo reikalingas „WBA mission report“.

2016 m. lapkričio 15 d. įvyko MTT nario Mariaus Aleinikovo, prezidento Virginijaus Ramanausko ir KMAIK direktoriaus Vaidoto Lygio susitikimas. Susitikimo rezultatas – KMAIK LITBIOMA nariai. Marius Aleinikovas tarpininkavo organizuojant susitikimą.

2016 m. lapkričio 21 d. MTT nariai pateikė atsakymą Valdybai „Dėl Bendųjų gaisrinės saugos taisyklių keitimo: 381. Medienos pjuvenos arba medienos skiedros gali būti sandėliuojamos kietojo kuro aikštelėse krūvomis ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Šių krūvų aukštis neturi viršyti 8 m, pagrindo plotis – 12 m, o praeigos tarp jų – ne siauresnės kaip 4 m.“.

2016 m. lapkričio 30 d. MTT pateikė atsakymą UAB „ESSPO“ (klausimą MTT pateikė Asociacijos prezidentas) „Dėl panaudotų medinių pabėgių utilizavimo, panaudojant juos kaip biokuro šaltinį“.

 

Esame nariai

 

 

 
      
 

 

 
                   

 

AEBIOM – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. AEBIOM reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.

LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.

EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.

WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis.

LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.

WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.

                     

Bendradarbiaujame

                       
     

                
     
            

ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas.

LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.

GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.

LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.

UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.

VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra  katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.

 

 

                        

 

 

 

 

 

 

  

    

 

 

Mūsų nariai

 

2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 55 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.

 

Biokuro gamintojai ir tiekėjai

Energijos gamybos įranga

Mokslo ir biomasės išteklių sekcija

Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija

Energijos gamintojų sekcija

 

Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.

 

Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas

 

Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.

Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.

LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje. 

Dokumentai ir statistika

 

 

Dokumentai ir statistika Lietuvoje

Dokumentai ir statistika pasaulyje

Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“

 

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA

Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.

Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.

Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.

 Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje

2016 metų duomenimis miškai dengia net 33,3 % (22 00000 ha.) visos Lietuvos teritorijos. Per paskutinius dešimt metų miškų kiekis Lietuvoje yra išaugęs 131 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 2 %. Miškų pasiskirstymą galite matyti žemėlapyje:
 
 
 
 
 
Taigi pasiekti, jog biomasės energetika Centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje sudarytų 80 - 90 % tikrai galime. Paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai rodo, kad 2020–2025 m. be kasmetinio medienos prieaugio (~1,5 mln. tne), galima panaudoti agrobiomasę (~ 440 tūkst. tne), komunalines atliekas (~ 200 tūkst. tne) bei tamsiąsias durpes (~ 80 - 100 tūkst. tne). Tokiu atveju kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra virš 2,2 mln. tne. Į šį skaičių neįtraukiami neskaičiuojami rezervai (nepanaudotas nusausintas dumblas ~ 70 000 t; nepanaudoti žemės plotai ~ 170 – 280 tūkst. ha; kuriuose galima būtų auginti trumpos rotacijos energinius želdinius (karklus, hibridines drebules, įvairias daugiametes žoles)).

 

Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).

Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.

~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:

  • Oro taršos mažinimą
  • Biokuro kainų mažėjimą (dėl efektyvumo sutaupyta biokuro žaliava keliautų į CŠT rinką arba plokščių pramonę)
  • Nacionalinės pramonės palaikymą
  • Darbo vietas, geresnį eksporto importo balansą, socialinę naudą
  • Patogesnę gyvenimo aplinką vartotojams.

 

Biomasės energetikos sektorius

 

Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba ~ 7500 darbuotojų
Biokuro pramonės apyvarta per metus ~ 300 mln. eur
Biokuro technologijų eksportuojama per metus ~ 50 mln. eur
Atlyginimų vidurkis ~ 1110 eur

 

Biokuro kaina