Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, atsiliepdama į Lietuvos Respublikos Energetikos ir Ūkio ministerijų siūlymą socialiniams partneriams pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos teikimo krypčių, apimčių, konkrečių programų ir paramos skirstymo procesų koordinavimo, pateikė konkrečius pasiūlymus bei pastabas dėl biomasės energetikos vystymo srities.

   Pirmiausia asociacija LITBIOMA savo kreipimesi pažymėjo, jog yra akivaizdu, kad sėkmingas biomasės energetikos vystymas yra susijęs su dviejų pusių – biokuro naudojimo šilumos ir elektros gamybai ir tuo pat metu biokuro pasiūlos didinimo - tolygiu augimu. Jeigu biomasės energetikos rinkos vystymui (naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių jėgainių statybai ir plėtrai) didžiausią įtaką turės LR Energetikos ir Ūkio ministerijų kuruojamos programos, biokuro pasiūlos didinimui svarbią reikšmę turės LR Aplinkos ir Žemės Ūkio ministerijų vykdomos ES paramos skirstymo programos. Todėl asociacija LITBIOMA norėtų atkreipti dėmesį į būtinybę koordinuoti visų šių keturių ministerijų veiklą sprendžiant ES paramos skirstymo kryptis, programas ir apimtis.

      Asociacijos LITBIOMA nuomone, suformuota atsižvelgiant į ministerijų kompetencijų ir atsakomybės ribas bei 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos skirstymo praktiką, kitu ES finansiniu laikotarpiu (2014 – 2020 m.) galėtų būti sukurtos tokios atskirų ministerijų struktūrinės paramos biomasės energetikos sričiai skirstymo programos:

LR Energetikos ir Ūkio ministerijos:

-    Biokatilinių ir kogeneracinių jėgainių Centralizuotoje šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje plėtros programa;

-    Biokatilinių ir kogeneracinių jėgainių pramonėje plėtros programa;

-    Biokuro mobilizavimo/ logistikos tobulinimo programos, skirtos biokuro surinkimo, mobilizavimo, gamybos technikai įsigyti ir sandėliavimo galimybėms gerinti;

-    Programos, skirtos šilumos ir elektros gamybos iš biokuro technologijų (naujų biokuro deginimo procesų, naujo pavyzdžio biokatilų ir kogeneracinių jėgainių, ypač naudojant ne medienos biokurą, mažosios biokogeneracijos) kūrimui, mokslo plėtrai šioje srityje.

LR Aplinkos ministerija:

-      Programos, skirtos finansuoti mokslinę tiriamąją veiklą biomasės resursų didinimo klausimu;

-      Programa, skirta efektyvinti biokuro naudojimą privačiose namų valdose, neprijungtose prie CŠT sistemos – naujos šildymo technikos, automatizuotų, efektyvių biokuro katilų įsigijimui.

LR Žemės ūkio ministerija:

-      Parama energetinių plantacijų (greitai augančių augalų) veisimui ir plėtrai;

-      Programa, skirta didinti biomasės (menkavertės medienos iš valstybinių ir privačių miškų) pasiūlą – mobilizuojant šiai dienai nenaudojamus, tame tarpe dėl ekonominių priežasčių, menkavertės medienos resursus (jaunuolynų ugdymo medieną, miško kirtimo atliekas ir pan.);

-      Programos, skirtos ūkininkams ir miško savininkams biokuro mobilizavimo ir gamybos spec. technikai įsigyti;

-      Programos, skirtos biodujų gamybai ir energetiniam panaudojimui, tame tarpe sprendžiančios ir ekologines problemas, susidarančias dėl žemės ūkio atliekų (mėšlo, srutų, nuotekų dumblo ir pan.).

Asociacija LITBIOMA nuogąstauja, kad preliminariai numatytų 1,1 mlrd. Lt sumos visų rūšių atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai paremti bus per maža, kadangi vien biokogeneracijos Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose iki numatytų 355 MW elektrinės galios vystymas reikalautų panašios paramos sumos su 40-50 % intensyvumu, kuris yra reikalingas norint pasiekti optimalių tokios plėtros rezultatų, o būtent centralizuotos šilumos kaina vartotojui ~ 20 ct/kwh, elektros – nesubsidijuojama rinkos kaina.

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad besivystanti biomasės energetika kelia ir naujus iššūkius, kurių moksliniam įvertinimui ir technologiniam sprendimui taip pat reikėtų numatyti santykinai nedideles lėšas, o būtent:

-         Biokuro pelenų panaudojimo žemės ūkyje (kaip trąšų sudėtinės dalies) ir kelių tiesimui (kaip statybinės medžiagos) tyrimui;

-         Granuliavimui netinkamų, šlapių ir perteklinių šiaudų (gamybos likučių) perdirbimo ir panaudojimo problemai spręsti.

Asociacija LITBIOMA pritaria nuomonei, kad tiesioginis subsidijavimas yra tinkamiausias būdas remti šilumos ir elektros gamybos naujų įrenginių statybą, taip pat moksliniams tyrimams ir siekiant pasiūlyti į rinką kol kas ekonomiškai neapsimokančią biomasės dalį, o kitų programų vykdymui galima parama taikant ir kitokius finansinius instrumentus (paskolas, garantijas, palūkanų kompensavimą ir pan.).

Asociacijos LITBIOMA pasiūlymai 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos biomasės energetikos vystymo sričiai