Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Europos Sąjunga tikslingai siekia, jog iki 2020 metų visame regione atsinaujinančių išteklių energetika sudarytų ne mažiau nei penktadalį visų energijos išteklių. Lietuvoje šis minimalus tikslas pasiektas dar 2013 metais. Kaip teigiama pranešime spaudai, žvelgiant į šioje srityje pirmaujančias bendrijos šalis turime pripažinti, jog nebegalima atidėlioti investicijų į atsinaujinančią energetiką.
Kelias į energetinę nepriklausomybę
ES atlikta analizė rodo, kad Baltijos šalyse yra vienos palankiausių sąlygų atsinaujinančios energetikos vystymui. 2050 metais šalies energijos poreikius galima būtų tenkinti vien tik iš atsinaujinančių šaltinių.
Tačiau žaliosios energijos sektoriuje pirmauja Švedija ir visa Skandinavija, taip pat didžiausia ES rinka – Vokietija. Šios šalys siekia kelių tikslų – prisidėti prie ekosistemos gerinimo ir subalansuoti energijos kainą. Svarbiausiu iš jų išlieka geopolitinis – alternatyvioji energija atveria duris energetinei nepriklausomybei. Šalis, turinti alternatyvius energijos šaltinius, yra nepriklausoma nuo iškastinio kuro, branduolinės energetikos ir kitų valstybių, tiekiančių įprastinę energiją.
Greičiausio interneto ir alternatyvios energijos šalis
„Jei sugebėjome sukurti vieną sparčiausių interneto tinklų pasaulyje, kodėl neatkartojus tos pačios istorijos energetikos sektoriuje? Lietuva turi visus žaliosios energetikos išteklius", – teigia įmonių grupės „Modus Group" valdybos pirmininkas Liudas Liutkevičius.
Viena iš draugiškiausių aplinkai biodujų energija išgaunama bioskaidžias medžiagas perdirbant į biodujas sandariose patalpose. Tai puikiai pritaikoma panaudojant žemės ūkio gamyklų, fermų, sąvartynų dujas.
Neišnaudotas yra ir saulės energijos potencialas. Išgaunant saulės energiją iš saulės modulių, gyventojai gali patys apsirūpinti pigesne elektra, o iš valstybės pirkti tik trūkstamą jos dalį. Iki 2020-ųjų metų šalies Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą, kad šalyje bent 34 tūkst. vartotojų patys apsirūpintų elektra. Jau nuo kitų metų įsigalios supaprastinta procedūra norintiems gauti leidimą įsirengti saulės jėgainę.
Kaip gali prisidėti investuotojai?
Pasaulinės ir europinės tendencijos rodo, jog žaliosios energetikos poreikis nuosekliai didės. Valstybei tai svarbu dėl energetikos išteklių balanso, verslui – dėl realių perspektyvų, o investuotojui – dėl užtikrintos grąžos.
Atsinaujinanti energetika yra tarp perspektyviausių sektorių pagal augimo potencialą. Jei vidutinė investicijos į įmonę gražą siekia 3 proc., alternatyviosios energetikos projektai užtikrina 4,5–6 proc. grąžą.
„Vienas paskutiniųjų tokios investicijos pavyzdžių – gruodžio 4 dieną mūsų pradėta platinti vieša, beveik trejų metų trukmės, obligacijų emisija. Planuojama obligacijų emisijos vertė siekia 5 mln. eurų, o metinė palūkanų norma iki 5 proc. Pritrauktas lėšas žadame skirti vienai iš strateginių grupės veiklų – atsinaujinančios energetikos projektų vystymui Lenkijoje, kur planuojama statyti saulės jėgainių parkus", – pasakoja L. Liutkevičius.
Žaliosios energetikos „kvota“ didės
Remiantis moksliniais tyrimais, ekologinė grėsmė yra gerokai arčiau nei numanoma. 1700 pasaulio mokslininkų, susibūrusių į „Susirūpinusių mokslininkų sąjungą“, šįmet pakartojo prieš dvidešimt penkerius metus suformuotą įspėjimą. Pasak jų, žmonija pasiekė egzistencinės grėsmės ribą dėl nevaldomo ribotų išteklių vartojimo.
Tai, jog atsinaujinančios energetikos ištekliai sudaro ar sudarys penktadalį visos ES energetikos, tėra pirmas žingsnis. Žaliosios energetikos „kvotą“ teks neišvengiamai didinti, o verslas ir investuotojai tam gali ruoštis jau dabar.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas