Š.m. sausio 4 dieną portele "Lietuvos žinios" pasirodė Kazimiero Šliužo straipsnis: "Atsinaujinanti energetika pasiekė persilaužimą".

Absoliučiai daugiausia pasaulyje investuota į saulės ir vėjo energetiką – atitinkamai 160 mlrd. ir 109 mlrd. dolerių, kitų rūšių energijos ištekliams teko 15,2 mlrd. dolerių. 2016 metais daugiau kaip 30-yje pasaulio valstybių atsinaujinanti energija buvo pigesnė už energiją, pagamintą naudojant iškastinį kurą. Artimiausiais metais tokios pigesnės žaliosios energijos šalys sudarys 80 proc. jos gamintojų. Lietuva į šį būrį dar nepateks.

Pasaulio ekonomikos forumo Infrastruktūros ir investicijų į plėtrą skyriaus vadovas Michaelis Drexleris iš „Deutsche Bank“ pareiškė: „Atsinaujinanti energetika pasiekė persilaužimą. Ji ne tik komerciškai gyvybinga, bet ir patraukli investuotojams ilguoju laikotarpiu, nes garantuoja stabilią, nuo infliacijos apsaugotą grąžą.“

2015 metais Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje klimato kaitai, nutarta, kad iki 2030-ųjų į atsinaujinančius energijos išteklius kasmet būtina investuoti po 1 trln. JAV dolerių. Tais metais tokios investicijos sudarė tik 286 mlrd. dolerių. Didžioji jų dalis – 156 mlrd. dolerių – teko besivystančioms valstybėms. Net 102 mlrd. dolerių į atsinaujinančius energijos išteklius investavo Kinija. Absoliučiai daugiausia pasaulyje įdėta lėšų į saulės ir vėjo energetiką – atitinkamai 160 mlrd. ir 109 mlrd. dolerių. Kitų rūšių energijos ištekliams atiteko 15,2 mlrd. dolerių investicijų.

Pirmajame dešimtuke Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuva buvo įsipareigojusi, kad iki 2020 metų atsinaujinančių išteklių energetika šalyje sudarys ne mažiau kaip 23 procentus. Energetikos ministerija konstatavo, jog ši užduotis buvo įvykdyta dar 2013 metais. Tai pasiekti padėjo spartus centralizuoto šildymo sektoriaus perėjimas nuo gamtinių dujų prie biokuro. Taigi 2015-aisiais atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies energijos balanse sudarė 25,86 proc.: elektros sektoriuje – 15,55 proc., šildymo ir aušinimo – 46,17 proc., transporto – 4,56 procento.

Daugiausia elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainėse (48 proc.) ir hidroelektrinėse (24,6 proc.). Biokuro elektrinėms teko 23,2 proc. iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, o saulės elektrinėms – 4,2 procento. Lietuva pagal atsinaujinančių išteklių energijos dalį pateko į ES valstybių dešimtuką, o Latvija (37 proc.) nusileidžia tik Švedijai (per 50 proc.). Šiek tiek aukščiau yra Estija, savo elektrinėse naudojanti vietinį iškastinį kurą – degiuosius skalūnus. Visoje Europoje absoliučios atsinaujinančios energetikos lyderės – Norvegija ir Grenlandija.

Nei paskatų, nei ribojimų

Martynas Nagevičius: „Matyt, ir Lietuvoje dabar daugiau investuojama į atsinaujinančią, o ne tradicinę energetiką, bet kiek daugiau – vargu ar kas galėtų pasakyti.“ „Džiugu, kad mūsų šalyje atsinaujinanti energetika jau išsikovojo vardą, tačiau pasiektas tikslas tarsi užbraukė motyvacinę priemonę, verčiančią diegti naujas priemones“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Pasak jo, Lietuva keletą metų tarsi ėjo dviem keliais: svarstant, kiek suteikti leidimų investuoti į vėjo jėgainių statybą, vis būdavo skaičiuojama, kiek jų energijos reikėtų pastačius naują branduolinę jėgainę. Atominės elektrinės projekto tarsi nebeliko, bet nėra ir atsinaujinančios energetikos plėtros planų. Apie investicijas į atsinaujinančią energiją mūsų valstybėje kalbėti sunku, nes jų niekas neskaičiuoja. „Matyt, ir Lietuvoje dabar daugiau investuojama į atsinaujinančią, o ne į tradicinę energetiką, bet kiek daugiau – vargu ar kas galėtų pasakyti“, – svarstė M. Nagevičius.

Jūros mįslė

Nuo šio tūkstantmečio pradžios retkarčiais padiskutuojama apie galimybę didelį vėjo energetikos parką pastatyti Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros šelfe. Pasak M. Nagevičiaus, tokias jėgaines Šiaurės jūroje turi Danija ir Nyderlandai. Vėjo energetikos technologijos ganėtinai konkurencingos, palyginti su kitomis. Lietuvoje sąlygos tokioms investicijoms nėra prastesnės, nors Baltija mažiau audringa negu Šiaurės jūra, bet dėl to būtų lengviau eksploatuoti vėjo jėgaines. Jose gaminamos elektros energijos kaina dabar kritusi iki 50 eurų už megavatvalandę. „Tai rodo, kad vėjo energetikos technologijos gana konkurencingos palyginti su kitomis“, – sakė energetikos konsultantas.

1. Nagevičiaus teigimu, naujoji Vyriausybė savo programoje yra įrašiusi, kad jūroje turėtų būti valstybės pastatytas vėjo jėgainių parkas, nors Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas dar nepakeistas. Jis daro išvadą, jog ši Vyriausybė vėjo jėgainių parko jūroje nestatys, nes „tokie dalykai ne taip greitai daromi“. Reikia iš anksto atlikti poveikio aplinkai, jūros dugno tyrimus, rasti investuotojų, stiprinti elektros energijos tinklą Vakarų Lietuvoje. Todėl, jo nuomone, vėjo jėgainė jūroje geriausiu atveju galėtų iškilti tik kito dešimtmečio viduryje arba pabaigoje.

Lietuvos elektros energija iš atsinaujinančių išteklių

* Kartu su biodujomis Šaltinis: Statistikos departamentas, Energetikos ministerija.

Daugiau galite skaityti čia.