Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š.m. sausio 4 dieną portele "Lietuvos žinios" pasirodė Kazimiero Šliužo straipsnis: "Atsinaujinanti energetika pasiekė persilaužimą".
Absoliučiai daugiausia pasaulyje investuota į saulės ir vėjo energetiką – atitinkamai 160 mlrd. ir 109 mlrd. dolerių, kitų rūšių energijos ištekliams teko 15,2 mlrd. dolerių. 2016 metais daugiau kaip 30-yje pasaulio valstybių atsinaujinanti energija buvo pigesnė už energiją, pagamintą naudojant iškastinį kurą. Artimiausiais metais tokios pigesnės žaliosios energijos šalys sudarys 80 proc. jos gamintojų. Lietuva į šį būrį dar nepateks.
Pasaulio ekonomikos forumo Infrastruktūros ir investicijų į plėtrą skyriaus vadovas Michaelis Drexleris iš „Deutsche Bank“ pareiškė: „Atsinaujinanti energetika pasiekė persilaužimą. Ji ne tik komerciškai gyvybinga, bet ir patraukli investuotojams ilguoju laikotarpiu, nes garantuoja stabilią, nuo infliacijos apsaugotą grąžą.“
2015 metais Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje klimato kaitai, nutarta, kad iki 2030-ųjų į atsinaujinančius energijos išteklius kasmet būtina investuoti po 1 trln. JAV dolerių. Tais metais tokios investicijos sudarė tik 286 mlrd. dolerių. Didžioji jų dalis – 156 mlrd. dolerių – teko besivystančioms valstybėms. Net 102 mlrd. dolerių į atsinaujinančius energijos išteklius investavo Kinija. Absoliučiai daugiausia pasaulyje įdėta lėšų į saulės ir vėjo energetiką – atitinkamai 160 mlrd. ir 109 mlrd. dolerių. Kitų rūšių energijos ištekliams atiteko 15,2 mlrd. dolerių investicijų.
Pirmajame dešimtuke Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuva buvo įsipareigojusi, kad iki 2020 metų atsinaujinančių išteklių energetika šalyje sudarys ne mažiau kaip 23 procentus. Energetikos ministerija konstatavo, jog ši užduotis buvo įvykdyta dar 2013 metais. Tai pasiekti padėjo spartus centralizuoto šildymo sektoriaus perėjimas nuo gamtinių dujų prie biokuro. Taigi 2015-aisiais atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies energijos balanse sudarė 25,86 proc.: elektros sektoriuje – 15,55 proc., šildymo ir aušinimo – 46,17 proc., transporto – 4,56 procento.
Daugiausia elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainėse (48 proc.) ir hidroelektrinėse (24,6 proc.). Biokuro elektrinėms teko 23,2 proc. iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, o saulės elektrinėms – 4,2 procento. Lietuva pagal atsinaujinančių išteklių energijos dalį pateko į ES valstybių dešimtuką, o Latvija (37 proc.) nusileidžia tik Švedijai (per 50 proc.). Šiek tiek aukščiau yra Estija, savo elektrinėse naudojanti vietinį iškastinį kurą – degiuosius skalūnus. Visoje Europoje absoliučios atsinaujinančios energetikos lyderės – Norvegija ir Grenlandija.
Nei paskatų, nei ribojimų
Martynas Nagevičius: „Matyt, ir Lietuvoje dabar daugiau investuojama į atsinaujinančią, o ne tradicinę energetiką, bet kiek daugiau – vargu ar kas galėtų pasakyti.“ „Džiugu, kad mūsų šalyje atsinaujinanti energetika jau išsikovojo vardą, tačiau pasiektas tikslas tarsi užbraukė motyvacinę priemonę, verčiančią diegti naujas priemones“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Pasak jo, Lietuva keletą metų tarsi ėjo dviem keliais: svarstant, kiek suteikti leidimų investuoti į vėjo jėgainių statybą, vis būdavo skaičiuojama, kiek jų energijos reikėtų pastačius naują branduolinę jėgainę. Atominės elektrinės projekto tarsi nebeliko, bet nėra ir atsinaujinančios energetikos plėtros planų. Apie investicijas į atsinaujinančią energiją mūsų valstybėje kalbėti sunku, nes jų niekas neskaičiuoja. „Matyt, ir Lietuvoje dabar daugiau investuojama į atsinaujinančią, o ne į tradicinę energetiką, bet kiek daugiau – vargu ar kas galėtų pasakyti“, – svarstė M. Nagevičius.
Jūros mįslė
Nuo šio tūkstantmečio pradžios retkarčiais padiskutuojama apie galimybę didelį vėjo energetikos parką pastatyti Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros šelfe. Pasak M. Nagevičiaus, tokias jėgaines Šiaurės jūroje turi Danija ir Nyderlandai. Vėjo energetikos technologijos ganėtinai konkurencingos, palyginti su kitomis. Lietuvoje sąlygos tokioms investicijoms nėra prastesnės, nors Baltija mažiau audringa negu Šiaurės jūra, bet dėl to būtų lengviau eksploatuoti vėjo jėgaines. Jose gaminamos elektros energijos kaina dabar kritusi iki 50 eurų už megavatvalandę. „Tai rodo, kad vėjo energetikos technologijos gana konkurencingos palyginti su kitomis“, – sakė energetikos konsultantas.
Lietuvos elektros energija iš atsinaujinančių išteklių
Energijos šaltiniai |
Elektrinių skaičius |
2016 m. lapkritį Instaliuota galia, MW |
Pagaminta elektros energijos 2015 m., GWh |
Saulė |
2231 |
72,28 |
73,3 |
Vėjas |
150 |
493,781 |
835,7 |
Kietoji biomasė |
11 |
59,96 |
404,5* |
Biodujos |
38 |
34,021 |
n. d. |
Upės tėkmė |
99 |
127,909 |
427,2 |
Iš viso |
2529 |
787,951 |
1740,7 |
* Kartu su biodujomis Šaltinis: Statistikos departamentas, Energetikos ministerija.
Daugiau galite skaityti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas