Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Įmonių grupės „Axis Industries“ bendrovė „Axis Technologies“ įgyvendins jau trečiąjį, didžiausią, projektą Švedijoje. Pasirašę kontraktą su energetikos kompanija „Savsjo Energi“, lietuviai Savsjo mieste pastatys 8 MW biokuro katilinę „iki rakto“: suprojektuos, pagamins pagrindinę įrangą, sumontuos, paleis ir suderins. Projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų.
„Kol kas didžiausią projektą Vakarų šalyse laimėjome įveikę net devynis konkurso dalyvius iš Skandinavijos valstybių. Esame subrendę konkurencijai su stipriausiomis vakarietiškomis kompanijomis ir savo produktų bei paslaugų eksportui į pačias pažangiausias rinkas“, - sakė „Axis Technologies“ generalinis direktorius, Asociacijos LITBIOMA valdybos narys Giedrius Vaitkevičius.
Katilinę pradėjusi statyti šių metų sausio mėnesį, Lietuvos įmonė šį projektą užbaigs 2017-ųjų kovą.
Tai – jau trečiasis „Axis Technologies“ projektas Švedijoje per metus. Prieš kelis mėnesius Švedijoje pastatyta medžio apdirbimo įmonės „Hilmer Andersson“ biokuro katilinė, kuriai „Axis Technologies“ tiekė biokuro pakurą, katilą ir elektrostatinį filtrą.
Šiuo metu „Axis Technologies“ baigia įgyvendinti dar vieną projektą Gislaved mieste. Lietuviai 5 MW galios biokuro katilinėje diegia dūmų kondensacinį ekonomaizerį, kuris leis 25 procentais padidinti katilo galingumą nenaudojant papildomo kuro, šilumos gamyba taps efektyvesnė ir šilumos tiekimo įmonei leis taupyti lėšas.
Vaitkevičiaus teigimu, į biokuro energetikos ekspertų lygą „Axis Technologies“ iškopė prieš dešimtmetį, kada įmonė įsigijo Švedijos kompanijos „Saxlund Bioenergy“ katilinių pakurų licenciją. Pagal licenciją pagamintos pakuros šiuo metu diegiamos Estijos kogeneracinėje biomasės elektrinėje ir Kaune statomoje biokuro kogeneracinėje elektrinėje. Šios pakuros taip pat sėkmingai veikia dar 7 objektuose Lietuvoje ir užsienyje.
„Axis Technologies“ yra grupės „Axis Industries“ įmonė, kurianti biokuro katilinių ir elektrinių technologinę įrangą. Bendrovė yra įgyvendinusi daugiau nei 200 biokuro projektų Baltijos šalyse ir kitose užsienio valstybėse. Įmonė teikia kompleksines paslaugas: atlieka objektų techninę ekspertizę, projektuoja, kuria, montuoja, paleidžia ir derina katilinių ir elektrinių įrangą, teikia automatizavimo ir techninės priežiūros paslaugas.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas