Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Atsinaujinančių išteklių plėtra Švedijoje skatinama nuo pat 1970 m., ir, nors buvo etapų, kai šių išteklių plėtra trumpuoju laikotarpiu atrodė visiškai nepelninga investicija, šiandien, nepaisant to, kad pagal ES direktyvą 2009/28/EB Švedija iki 2020 m. turėjo pasiekti 49 % AEI bendrame kuro balanse, šiuo metu jau gali pasigirti pasiekusi 51 %! Šiai dienai šalyje naudojama tik ~27 proc. iškastinio kuro ir šis procentas vis mažėja. Iškastinio kuro importas kiekvienais metais sumažėjo ~ 20 mln. tonų, o tai leido sutaupyti ~ 11 mlrd. eurų kasmet. Tokiu būdu Švedija ne tik tapo energetiškai nepriklausoma, bet ir galėdama toliau investuoti į savo energetiką bei skirti lėšas kitoms sritims, ženkliai padidino savo ekonominius pajėgumus.
Kaip Švedijoje buvo pasiektas toks rezultatas paaiškino dar spalio mėnesį ekonomikos žurnalo „Valstybė“ ir asociacijos LITBIOMA organizuotoje konferencijoje „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ lankęsis AEBIOM prezidentas Gustav Melin: „Dar prieš 40 metų naujai pažvelgti į energetikos sektorių privertė naftos krizė bei augančios kuro kainos. Tada buvo suformuluota vietiniais ištekliais paremta energetikos strategija, kurios iki pat šiol laikomasi griežtai ir nenutrūkstamai. Įvestas „Teršėjas moka“ principas, 1991 m. siekiant įtvirtinti didžiąją biokogeneraciją įvestas anglies dioksido mokestis, visos paramos schemos verslui ir visuomenei buvo stabilios ir paremtos ilgo laikotarpio terminais“.
„Orientuojantis į Skandinavijos pavyzdžius bei įvertinant turimus vietinius resursus Lietuvoje, realus biomasės panaudojimas iki 2020 m. gali siekti ~ 70–80 proc. šilumos iš biomasės centralizuotoje šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje ir ~ 20–30 proc. elektros energijos“ - pakomentavo asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. Vertinant vietinių resursų naudą šalies ekonomikai reikėtų pažymėti, jog ~ 80 proc. visų lėšų, kurias biokuro vartotojai moka už biokurą, grįžta į nacionalinę ekonomiką mokesčių pavidalu, atlyginimų Lietuvos piliečiams pavidalu, miško savininkų, medienos perdirbimo įmonių papildomų pajamų, ūkininkų pajamų, Lietuvos įmonių gaunamo pelno pavidalu. Be to, platesnis vietinio biokuro panaudojimas Lietuvos energetikoje paskatintų Lietuvai taip reikalingą regioninį vystymąsi – remiantis tarptautine praktika buvo apskaičiuota, jog 1 TWh energijos pagaminti yra sukuriama ~ 1 000 naujų darbo vietų, dauguma jų – periferinėse Lietuvos zonose, kurios dabar ypač užmirštos bei iš kurių emigruoja daugiausia Lietuvos žmonių.
Tiesioginė nuoroda į naujieną: http://www.elmia.se/en/worldbioenergy/For-Visitors/News-from-World-Bioenergy1/Sweden-has-now-reached-more-than-50-percent-renewable-energy/
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas