| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š.m. gegužės 21-22d. Osle įvyko vienas svarbiausių biomasės energetikos renginių 2013 metais - 10-oji Šiaurės šalių metinė bioenergetikos konferencija. Iki šiol konferencija buvo orientuota į Šiaurės šalis, tačiau konferencijos organizatoriams įvertinus pagrindinius energetikos rinkos žaidėjus šiaurės Europoje nuspręsta įtraukti ir Baltijos šalis. Pasirinkimą pirmą kartą pakviesti ir Baltijos šalių atstovus konferencijos organizatoriai paaiškino taip: „Analizuojant šalių galimybes energetikoje buvo matyti esant poreikį sujungti jėgas konstuktyviam bendradarbiavimui siekiant bendrų atsinaujinančios energetikos tikslų artimiausioje ateityje.“
Konferencijos organizatoriai - Norvegijos Bioenergetikos asociacija (Nobio) kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalių biomasės energetikos asociacijomis ir Šiaurės ministrų taryba. Lietuvos delegaciją konferencijoje sudarė asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas, direktorius Aleksas Jakštas, asociacijos valdybos nariai UAB „Tėviškės bio-granulė“ direktorius Kęstutis Stančaitis bei UAB „Euromediena“ direktorius Mindaugas Šilininkas, asociacijos specialistė Vilma Gaubytė bei Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Dviejų dienų programą sudarė daugybė įvairių temų – skirtingose sesijose buvo kalbama nuo ateities vizijų bei galimybių jas realizuoti ir finansuoti iki konkrečių technologinių sprendimų vystant bei plečiant bioenergijos rinką. Konferecijos metu du Lietuvos delegacijos atstovai – Martynas Nagevičius ir Mindaugas šilininkas – kalbėjo biomasės kogeneracijos kaip Lietuvos energetikos strategijos pagrindo ir greitai augančių drebulių kaip perspektyvaus energijos šaltinio šiaurės Europoje temomis. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas buvo paskirtas vienos iš konferencijos sesijų – Bioenergetikos sektoriaus finansavimo ir investicijų – pirmininku. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išklausyti pranešimus, dalyvauti diskusijose bei susitikti su kitais dalyviais kontaktų mugės metu.
Jūsų dėmesiui pateikiame konferencijos rezoliuciją, kurią pristatė Švedijos bioenergetikos asociacijos (Svebio) atstovas Kjell Andersson:
Tvari energija iš Šiaurės ir Baltijos šalių miškų bei laukų
Šiaurės ir Baltijos šalių regionas savo miškuose ir laukuose turi gausius natūralius išteklius, kuriuose auga didžiulis biomasės kiekis energijai gaminti. Ši energija gali būti panaudota skystam, dujiniam ar kietajam kurui išgauti ir patenkinti daug skirtingų tikslų. Turėdamos didžiules teritorijas, nedidelę gyventojų populiaciją bei palankias gamtines sąlygas, Šiaurės šalys turi unikalią galimybę gaminti bioenergiją, kuri gali būti panaudota taisyti klimato kaitos grėsmėms regioniniu ir Europiniu lygmeniu.
Šis regionas turi stiprią bioenergijos verslo bendruomenę, kuri turi išvysčiusi daug aukščiausių pasaulinio lygio technologijų. Šioje gerai išvystytoje rinkoje susiformavo daug prekybos kompanijų ir logistinių sprendimų. Čia turime pirmaujančias mokslinių tyrimų ir plėtros institucijas bei palankų politinį klimatą su politikais, kurie palaiko atsinaujinančios energijos vystymą bei plėtrą.
Apibendrinant: Šiaurės ir Baltijos šalių regionas yra pasaulinis lyderis vystant modernią bioenergetiką.
Vis dėlto, horizonte yra ir grėsmių. Miškų ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimas bioenergetikai vis dar yra kvestionuojamas kai kurių politikų, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, netgi kai kurių tyrėjų. Jie kvestionuoja bioenergetikos tvarumą. Jie kvestionuoja biokuro naudojimo naudą klimatui. Jie mato problemas ten, kur mes matome galimybes.
Buvo pateikta nemažai pasiūlymų, kurie kelia grėsmę tolesniam bioenergetikos vystymui. Kai kurie šių pasiūlymų gali sąlygoti nereikalingą biurokratinę ir administracinę naštą. Vis dėlto mes tikime, kad bioenergija gali būti naudojama tvariai ir kad mūsų sprendimai ir argumentai turi tvirtą tiek ekologinį, tiek ekonominį pagrindą. Tai turėtų būti remiama tinkamai sureguliuotais įstatymais ir baziniu standartų nustatymu, tačiau pernelyg išsamios taisyklės sąlygotų daugiau problemų nei jų išspręstų.
Daugiafunkcinis Šiaurės šalių miškų valdymo modelis gali suteikti ir didžiulius kiekius miško produkcijos bei bioenergijos, ir naudą klimatui izoliuojant ir saugant anglies dioksidą ir taip mažinant jo kiekį atmosferoje.
Mes, Šiaurės ir Baltijos šalių bioenergijos konferencijos dalyviai, prašome šių šalių politinių lyderių pripažinti bioenergetikos potencialą bei naudą, pripažinti galimas grėsmes šiam sektoriui, ir toliau palaikyti tvarios bioenergetikos kaip bazinio energijos šaltinio vystymą bei plėtrą. Turėdami tinkamą politinį palaikymą mes galime ir toliau vystyti sprendimus, mažinančius šiandienes grėsmes klimatui, vystyti verslą, kurti darbo vietas bei didinti Šiaurės ir Baltijos šalių pajamas iš eksporto.
Anglišką rezoliucijos tekstą galite rasti čia.
Martyno Nagevičiaus pranešimas „Biomass cogeneration as a key point for lithuanian energy strategy“
Mindaugo Šilininko pranešimas „Fast growing aspens as a promising bioenergy source in the North European context“
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 42 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
