Š.m. gegužės 21-22d. Osle įvyko vienas svarbiausių biomasės energetikos renginių 2013 metais - 10-oji Šiaurės šalių metinė bioenergetikos konferencija. Iki šiol konferencija buvo orientuota į Šiaurės šalis, tačiau konferencijos organizatoriams įvertinus pagrindinius energetikos rinkos žaidėjus šiaurės Europoje nuspręsta įtraukti ir Baltijos šalis. Pasirinkimą pirmą kartą pakviesti ir Baltijos šalių atstovus konferencijos organizatoriai paaiškino taip: „Analizuojant šalių galimybes energetikoje buvo matyti esant poreikį sujungti jėgas konstuktyviam bendradarbiavimui siekiant bendrų atsinaujinančios energetikos tikslų artimiausioje ateityje.“

Konferencijos organizatoriai - Norvegijos Bioenergetikos asociacija (Nobio) kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalių biomasės energetikos asociacijomis ir Šiaurės ministrų taryba. Lietuvos delegaciją konferencijoje sudarė asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas, direktorius Aleksas Jakštas, asociacijos valdybos nariai UAB „Tėviškės bio-granulė“ direktorius Kęstutis Stančaitis bei UAB „Euromediena“ direktorius Mindaugas Šilininkas, asociacijos specialistė Vilma Gaubytė bei Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Dviejų dienų programą sudarė daugybė įvairių temų – skirtingose sesijose buvo kalbama nuo ateities vizijų bei galimybių jas realizuoti ir finansuoti iki konkrečių technologinių sprendimų vystant bei plečiant bioenergijos rinką. Konferecijos metu du Lietuvos delegacijos atstovai – Martynas Nagevičius ir Mindaugas šilininkas – kalbėjo biomasės kogeneracijos kaip Lietuvos energetikos strategijos pagrindo ir greitai augančių drebulių kaip perspektyvaus energijos šaltinio šiaurės Europoje temomis. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas buvo paskirtas vienos iš konferencijos sesijų – Bioenergetikos sektoriaus finansavimo ir investicijų – pirmininku. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išklausyti pranešimus, dalyvauti diskusijose bei susitikti su kitais dalyviais kontaktų mugės metu.

Jūsų dėmesiui pateikiame konferencijos rezoliuciją, kurią pristatė Švedijos bioenergetikos asociacijos (Svebio) atstovas Kjell Andersson:

Tvari energija iš Šiaurės ir Baltijos šalių miškų bei laukų

Šiaurės ir Baltijos šalių regionas savo miškuose ir laukuose turi gausius natūralius išteklius, kuriuose auga didžiulis biomasės kiekis energijai gaminti. Ši energija gali būti panaudota skystam, dujiniam ar kietajam kurui išgauti ir patenkinti daug skirtingų tikslų. Turėdamos didžiules teritorijas, nedidelę gyventojų populiaciją bei palankias gamtines sąlygas, Šiaurės šalys turi unikalią galimybę gaminti bioenergiją, kuri gali būti panaudota taisyti klimato kaitos grėsmėms regioniniu ir Europiniu lygmeniu.

Šis regionas turi stiprią bioenergijos verslo bendruomenę, kuri turi išvysčiusi daug aukščiausių pasaulinio lygio technologijų. Šioje gerai išvystytoje rinkoje susiformavo daug prekybos kompanijų ir logistinių sprendimų. Čia turime pirmaujančias mokslinių tyrimų ir plėtros institucijas bei palankų politinį klimatą su politikais, kurie palaiko atsinaujinančios energijos vystymą bei plėtrą.

Apibendrinant: Šiaurės ir Baltijos šalių regionas yra pasaulinis lyderis vystant modernią bioenergetiką.

Vis dėlto, horizonte yra ir grėsmių. Miškų ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimas bioenergetikai vis dar yra kvestionuojamas kai kurių politikų, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, netgi kai kurių tyrėjų. Jie kvestionuoja bioenergetikos tvarumą. Jie kvestionuoja biokuro naudojimo naudą klimatui. Jie mato problemas ten, kur mes matome galimybes.

Buvo pateikta nemažai pasiūlymų, kurie kelia grėsmę tolesniam bioenergetikos vystymui. Kai kurie šių pasiūlymų gali sąlygoti nereikalingą biurokratinę ir administracinę naštą. Vis dėlto mes tikime, kad bioenergija gali būti naudojama tvariai ir kad mūsų sprendimai ir argumentai turi tvirtą tiek ekologinį, tiek ekonominį pagrindą. Tai turėtų būti remiama tinkamai sureguliuotais įstatymais ir baziniu standartų nustatymu, tačiau pernelyg išsamios taisyklės sąlygotų daugiau problemų nei jų išspręstų.

Daugiafunkcinis Šiaurės šalių miškų valdymo modelis gali suteikti ir didžiulius kiekius miško produkcijos bei bioenergijos, ir naudą klimatui izoliuojant ir saugant anglies dioksidą ir taip mažinant jo kiekį atmosferoje.

Mes, Šiaurės ir Baltijos šalių bioenergijos konferencijos dalyviai, prašome šių šalių politinių lyderių pripažinti bioenergetikos potencialą bei naudą, pripažinti galimas grėsmes šiam sektoriui, ir toliau palaikyti tvarios bioenergetikos kaip bazinio energijos šaltinio vystymą bei plėtrą. Turėdami tinkamą politinį palaikymą mes galime ir toliau vystyti sprendimus, mažinančius šiandienes grėsmes klimatui, vystyti verslą, kurti darbo vietas bei didinti Šiaurės ir Baltijos šalių pajamas iš eksporto.

Anglišką rezoliucijos tekstą galite rasti čia.

Martyno Nagevičiaus pranešimas „Biomass cogeneration as a key point for lithuanian energy strategy“

Mindaugo Šilininko pranešimas „Fast growing aspens as a promising bioenergy source in the North European context“