Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kreipdamasis į kitų Pasaulio šalių lyderius, užtikrino visišką Lietuvos paramą perėjimui prie atsinaujinančios energetikos vartojimo. Prezidentas išskyrė Lietuvos sėkmę centralizuotame šilumos ūkyje, gamtines dujas keičiant biokuru, kas leido ne tik smarkiai sumažinti anglies dvideginio išmetimus, bet taip pat ir atpiginti šilumos kainas Lietuvoje. Tuo pačiu Lietuva paskelbė globalią iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“, kurios tikslas yra skleisti žinią apie biokurą ir jo teikiamą naudą aplinkai ir ekonomikai, dalintis tvaraus šildymo technologijomis ir ekspertinėmis žiniomis, bendromis jėgomis kuriant instrumentus, kurie užtikrintų aukščiausius biokuro kokybės ir tvarumo standartus, kaip ir ekonomiškai pagrįstą kainą bei remiant gamtą tausojančias miškininkystės praktikas. Prezidentas taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvos iniciatyvą jau parėmė nemažai šalių, tarp jų Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija. Dar daugiau šalių turėtų prisijungti artimiausiu metu.
Tačiau viešojoje erdvėje iš karto pasipylė kritika Prezidento kalbai. Kritika, kurioje buvo visko: ir neigiami akivaizdūs faktai, kad perėjimas nuo dujų prie biokuro sumažino šilumos kainą ir kritikuojamas pats biokuro vartojimas, kaip nepakankamai „žalias“ energijos gamybos būdas ar net skatinantis miškų kirtimą bei dar greitesnę klimato kaitą. Atsirado komentatorių, kurie neigė biokuro vartojimo ekonominę naudą Valstybei ar vadino biokuro technologijas senomis, niekam Pasaulyje neįdomiomis technologijomis.
Aš suprantu, kad kritikai gali kritikuoti Prezidentą tiesiog dėl to, kad jiems iš esmės nepatinka Gitanas Nausėda. Kiekvieno žmogaus simpatijos ar antipatijos – jo asmeninis reikalas. Bet vis dėl to reikėtų susilaikyti nuo klaidinančios žmones kritikos, kai remiamasi tik emocijomis, o ne faktais.
O kokie yra faktai?
Lietuvos pasiekimai taip greitai pakeičiant iškastinį kurą (gamtines dujas) biokuru pastatų šildymui yra išsiskirianti Pasaulio mastu sėkmės istorija ir ją tikrai verta rodyti, kaip pavyzdį kitiems.
Panašiai, kaip Lietuva, mažą dalį iškastinio kuro centralizuotame šilumos tiekime naudoja tokios šalys, kaip Švedija ar Danija, tačiau Lietuvoje iškastinio kuro dalis centralizuotame šildyme sumažėjo ypač greitais tempais. 2011 metais iš iškastinių išteklių (dujų ir mazuto) Lietuvoje dar buvo pagaminama 75,8 % šilumos, 2013 metais – 63,2% šilumos, 2015 metais – 37,1 % šilumos, 2018 metais – tik apie 30,7 % šilumos, o už poros metų ši dalis sumažės iki maždaug 15%. Atvirkščiai proporcingai augo šilumos gamyba iš biokuro. Švedijai analogiškai transformacijai prireikė maždaug 25 metų. Danija šiuo keliu eina jau beveik 30 metų, o Lietuva jau ją pralenkė, skaičiuojant CO2 išmetimų vienai pagamintai megavatvalandei šilumos mažinimą.
Mes tikrai turime kuo didžiuotis. Ir tikrai turime sukaupę patirties, kuria galėtume pasidalinti. Pradedant nuo valstybės politinių sprendimų ir reguliacinės aplinkos, kuri paskatino verslą investuoti į gamtinių dujų keitimą biokuru, sukūrimo, baigiant pačiomis biokuro technologijomis, kai Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį susikūrė nauja biokuro technologijų gamybos pramonė, kurios metinis eksportas jau viršija 100 milijonų eurų. Lietuvoje pagamintos biokuro technologijos perkamos Vakaru Europos rinkoje, kur yra taikomi ypatingai griežti reikalavimai kokybei ir tvarumui. Tai reiškia, kad biokuro vartojimo plėtra kitose valstybėse leidžia užsidirbti mūsų verslui, o tai savo ruožtu reiškia didesnius atlyginimus Lietuvoje bei didesnes biudžeto pajamas.
Pačioje biokuro gamybos, tiekimo, konversijos ir technologijų pramonėje Lietuvoje dirba 7500 darbuotojų, o metinė šios pramonės apyvarta išaugo iki 300 milijonų eurų per metus. Ir pinigai, kurie anksčiau buvo mokami dujų ir naftos importuotojams dabar lieka Lietuvoje.
Lietuva pagal ES atsinaujinančių išteklių direktyvą buvo įsipareigojusi atsinaujinančių išteklių dalį bendrame galutiniame energijos vartojime padidinti nuo 15% 2005 metais iki mažiausiai 23% 2020 metais. 2020 metų tikslą Lietuva viršijo jau 2014 metais, o 2017 metais Lietuvos atsinaujinanti energetika pasiekė beveik 26%. Tai leido netgi parduoti šį „viršijimą“ Liuksemburgui, gaunant papildomas pajamas į biudžetą. Jei ne biokuro plėtra centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje, dabar turėtume tik 18% rodiklį ir patys turėtume galvoti iš kokių valstybių pirkti trūkstamas „kvotas“, mokant už jas mokesčių mokėtojų pinigais.
Gamtinių dujų centralizuotos šilumos sektoriuje pakeitimas biokuru leido maždaug 1,3 milijonais tonų per metus sumažinti CO2 išmetimus į atmosferą. Tai vėl gi mus gerokai priartina prie savo tikslų mažinti Lietuvos bendrus CO2 išmetimus. Biokuras yra laikomas CO2 atžvilgiu neutraliu kuru nes jo nesudeginus, o palikus pūti miške ar sąvartyne, CO2 išmetimai nesumažėtų, tiesiog CO2 bei kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos - metanas puvimo metu išsiskirtų kitoje vietoje. Taip pat ir dėl to, kad augdamas medis, sugeria tokį patį CO2 kiekį, kurį išskiria deginamos medienos atliekos.
Kalbant apie perėjimo nuo gamtinių dujų prie biokuro įtaką šilumos kainoms vartotojams, galima palyginti rugsėjo mėnesio kainas už šilumą skirtingais metais, imant kainas tame pačiame mieste tą patį mėnesį. Pavyzdžiui Kaune lygiai prieš septynis metus 2012 metų rugsėjo mėnesį šilumos kaina vartotojams siekė 9,79 centus/kWh. Prieš penkis metus – 2014 metų rugsėjį – 5,12 ct/kWh. Prieš tris metus 2016 metų rugsėjį – 4,92 ct/kWh. Šiuo metu kaina yra 3,84 ct/kWh. Jei imtume šalčiausią mėnesį, kai šilumos kainos yra aukščiausios, t.y. sausį, šilumos kaina Kaune 2012 metais siekė 9,11 ct/kWh, 2014 metais – 8,15 ct/kWh, 2016 metais 6,03 ct/kWh, šiemet – 5,97 ct/kWh.
Matome kainų kritimą, siekiantį 35 % - 60 %, didžiąja dalimi šis kritimas pasiektas dėl brangesnių dujų pakeitimo pigesniu biokuru. Gamtinių dujų kaina, kurią mokėjo šilumos tiekimo įmonės, nuo 2014 metų sausio iki 2019 metų sausio tik paaugo. .
Didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių susiduria su problema, kad augant atsinaujinančios energetikos daliai elektros energetikoje, šildyme vis dar vyrauja gamtinės dujos. Lietuva tikrai turi ką patarti kitoms ES šalims.
Ir pabaigai – apie nuogąstavimu, kad biokuro vartojimas šilumos gamybai lemia miškų kirtimą.
Taip tikrai nėra. Nei vienas subrendęs sveikas medis Lietuvoje nėra nukirstas tam, kad iš jo būtų pagamintas biokuras. Lygiai tas pats yra visose Europos šalyse. Ir ne tik dėl miškininkų ekologinio sąmoningumo, o dėl paprasčiausios priežasties – miškas yra kertamas visų pirma dėl rąstų, parduodamų medžio apdirbimo pramonei ir dėl popiermedžių, eksportuojamų celiuliozės gamybai.
Biokuras – tai malkinė mediena, šakos, viršūnės, liekančios po miško kirtimo, o taip pat medienos apdirbimo pramonės atliekos.
Miško savininkas būtų tiesiog kvailiu, jei eglės, pušies ar beržo rąstą, kuris miške šiuo metu kainuoja nuo 50 iki 55 eurų už kubinį metrą, panaudotų kaip malkinę medieną, kuri miške kainuoja apie 16 eurų už kubinį metrą. Jei kam nors taip smarkiai reikėtų malkinės medienos, jis geriau parduotų rastą baldininkams ir už jį nusipirktų 3-3,5 karto daugiau malkų nei gautų tą rąstą sudrožus į biokurą. Rąstai kapojami į malkas ar biokurą tik tokiu atveju, jei jie negali būti parduoti medienos perdirbėjams. Pavyzdžiui jei yra papuvę ar kreivi.
Iš nukirsto medžio pajamos už biokurą geriausiu atveju siekia 6-7 procentus visų pajamų. Visos pagrindinės pajamos – tai pajamos, pardavus rąstus ir popiermedžius. Geriausiu atveju, nes toli gražu ne visada medžio kirtimo atliekos yra išvežamos iš kirtavietės, labai dažnai tos atliekos yra tiesiog paliekamos miške arba todėl, kad jų išvežti tiesiog neapsimoka arba todėl, kad jų išvežti neleidžia aplinkosaugininkai, siekiant palikti dalį šakų ir viršūnių ant miško paklotės.
Todėl biokuro paklausa niekaip neįtakoja miškų kirtimo apimčių. Ir tiesą sakant, kai prieš metus Aplinkos ministerija nutarė didinti miško kirtimo apimtis Lietuvoje, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA bei Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija net priešinosi šiems sprendimams.
Ir dėl to, kad esamų kirtimo apimčių visiškai ir su pertekliumi užtenka biokuro paklausai Lietuvoje patenkinti ir todėl, kad jau iš anksto galima buvo prognozuoti, kad šis sprendimas sukels pasipiktinimą Lietuvoje, kai pyktį mažiau besigilinantys į esmę žmonės nukreipia į biokuro vartojimą, kuris čia yra visai niekuo dėtas.
Atvirkščiai – Lietuvos biokuro pramonė yra suinteresuota, kad visas biokuras, vartojamas Lietuvoje, turėtų sertifikatus, užtikrinančius, kad nei vienas sudegintas kubinis metras biokuro nei trupučio nepakenkė gamtai.
Pristatant Lietuvos pasiekimus biokuro energetikos srityje tarptautinėse konferencijose gaunu tikrai daug komplimentų Lietuvai iš savo užsienio kolegų. Išmokime didžiuotis tuo, kuo tikrai galime didžiuotis!
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas