Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Kalbant apie darnios energetikos plėtrą pasauliniu mastu, itin svarbūs trys pagrindiniai aspektai: energijos prieinamumas, efektyvus energijos naudojimas bei iškastinio kuro pakeitimas atsinaujinančiais energijos ištekliais. Pastarieji du aspektai yra svarbūs ir Lietuvai, taigi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas yra vienas pagrindinių darnios energetikos plėtros aspektų. Kalbant apie biomasės energetiką, jos reikšmė tolydžiai auga didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitą skatinančių emisijų į atmosferą (Marčiukaitis et al., 2016).
Biomasė energijos gamybai gali būti naudojama tiek iš pirminių išteklių (pavyzdžiui tam tikslui auginami energetiniai augalai), tiek iš įvairių susidariusių atliekų (kirtimų, stichijų metu susidarę likučiai – šakos, pjuvenos, nuolaužos bei lentpjūvystės ir medienos apdirbimo atliekos, kurios, nepanaudojant jų biokuro sektoriuje, yra paliekamos pūti miške) (Papoutsidakis et al., 2018, R. Lapinskas). Šiai dienai energetikoje naudojama biomasė dažniausiai yra ruošiama iš miško ir apleistų teritorijų (melioracijos, grioviai, pakelės, apleisti žemės ūkio paskirties plotai) tvarkymo liekanų bei medienos pramonėje susidariusių atliekų, o tai užtikrina tiek aplinkos apsaugą, tiek ekonominį gerbūvį (R. Lapinskas – Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas).
Biomasė yra laikoma vieninteliu atsinaujinančios energetikos šaltiniu, kurį naudojant, CO2 yra išmetamas į aplinką. Tačiau išmetimas yra kompensuojamas fotosintezės metu augalo sugeriamo CO2 kiekio – brandi biomasė fotosintezės metu, kaupdama energiją, sugeria anglies dvideginį. Fotosintezės metu augaluose esantis pigmentas chlorofilas sugeria saulės energiją, CO2 ir vandenį, paversdamas juos organinėmis medžiagomis. Deginant susidariusias medžiagas, CO2 ir vandens garai yra vėl išskiriami į aplinką kaip šalutiniai produktai (Siram & Shahidehpour, 2005). Toks pat procesas vyksta ir medienos puvimo metu. Taigi CO2 kiekis grąžinamas į atmosferą yra praktiškai vienodas tiek palikus medį pūti, tiek jį sudeginus. Dėl šios priežasties biomasės energetika yra laikoma CO2 neutralia – tvariai naudojant atsinaujinančios biomasės išteklius, nei viename biomasės augimo ciklo etape papildomų anglies emisijų nėra (Manomet, 2010). Tačiau yra viena labai reikšminga sąlyga – būtent metinis medienos prieaugis turi būti didesnis už metinį medienos suvartojimą. Visi Lietuvoje atliekami tyrimai kol kas patvirtina, kad šios sąlygos yra palaikomos (R. Lapinskas). Per paskutinius 15 metų biomasės naudojimas energetikoje itin išaugo, tačiau medienos paėmimas iš miško energetinėms reikmėms liko beveik nepakitęs. Tai patvirtina, kad biomasės energetika nėra miško kirtimų "varomoji jėga" – ji naudoja kitų miško pramonės šakų liekanas. Taigi biomasė energijos gamybai gali būti panaudojama aplinkai draugišku būdu (Bioenergy Europe manifesto).
Šiuo metu Lietuva yra pavyzdys kitoms Pasaulio valstybėms kaip naudojanti lentpjūvystės ir miško kirtimo atliekas, kurios anksčiau didelėmis krūvomis buvo paliekamos supūti arba keldavo gaisrų pavojų (R. Lapinskas). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išskyrė Lietuvos sėkmę centralizuotame šilumos ūkyje, gamtines dujas keičiant biokuru, o tai leido ne tik smarkiai sumažinti anglies dvideginio išmetimus, bet taip pat ir atpiginti šilumos kainas Lietuvoje (nuo 2012 metų centralizuota šiluma atpigo iki 40%) (M. Nagevičius – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, R. Lapinskas). Biokuro panaudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje mūsų šalyje taip pat užtikrina finansinių šalies resursų taupymą dėl 3 kartus mažesnės kainos, lyginant su iškastinius kuru. Be to, pinigai, sumokėti už kurą, didžiąja dalimi lieka valstybėje, kadangi naudojamas lietuviškas biokuras. Be abejonės, biokuro naudojimas Lietuvoje suteikia ir socialinę naudą – sukuriamos naujos darbo vietos (šiuo metu net apie 7 500 žmonių dirba biokuro sektoriuje). Kuomet yra naudojami Lietuvos vietiniai ištekliai, užtikrinama, kad kuriamos darbo vietos (ypač regionuose) ir mokesčiai lieka valstybėje, o ne iškeliauja į kitos šalies biudžetą (R. Lapinskas).
Nepaisant ilgą laiką buvusio stabilaus biokuro sektoriaus Lietuvoje, per paskutinius metus biokuro importas (didžiąja dalimi iš Baltarusijos) išaugo nuo 15 iki 30 %, kas sudaro apie 20 mln. Eur lėšų, kurios nebelieka šalies viduje ir neprisideda prie ekonomikos augimo, o yra išleidžiamos kitoje valstybėje. Itin padidėjusią biokuro pasiūlą gretimojoje Baltarusijoje sąlygojo intensyvūs miško kirtimai, reaguojant į miško medžių ligas (M. Nagevičius). Dėl konkurencijos su skurdžia planinės ekonomikos valstybe, iš kurios biokuras importuojamas praktiškai dempingo kainomis, kyla pagrįstas pavojus, kad visos tos medienos miškų kirtimo atliekos Lietuvoje liks nepanaudotos. Pavyzdžiui, vien per praeitus metus VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ duomenimis buvo nenupirkta ir miške supuvo miško kirtimo atliekų už maždaug 2 mln. Eurų. Taip pat labai svarbu paminėti, kad dėl šios Baltarusiško biokuro dalies didėjimo pradėjo nykti darbo vietos regionuose, ypač pirminėje atliekinės medienos mobilizavimo srityje (R. Lapinskas). Dėl aukštesnio pragyvenimo kokybės lygio biokuro kainos Lietuvoje yra aukštesnės, tačiau jo naudojimas sąlygoja vietinio verslo išlaikymą ir galimybes žmonėms dirbti ir gyventi regionuose. Žaliavos kaina sudaro apie 50 ar daugiau proc. biokuro savikainos. Kitos išlaidos – darbo užmokesčiai, amortizacija, sandėliavimas, transportavimas, administravimas. Šiais aspektais Lietuvos verslas negali tinkamai konkuruoti su žemesnio pragyvenimo lygio šalimi. Toliau augantis biokuro importas sugriautų Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų sektorių – didelė dalis Lietuvoje veikiančių gamintojų turėtų nutraukti savo veiklą, nesugebėdami konkuruoti su importuojamos žaliavos kaina. Be to, didėjant importui, Lietuva tampa vis labiau labiau energetiškai priklausoma nuo kaimyninių šalių, o dažnas biokuro transportavimas dideliais atstumais nėra tvaru (V. Gaubytė – Asociacijos LITBIOMA direktorė).
Nei vienas subrendęs sveikas medis Lietuvoje, kaip ir visose Europos šalyse, nėra nukirstas tam, kad iš jo būtų pagamintas biokuras. Visų pirma miškas yra kertamas dėl rąstų, parduodamų medžio apdirbimo pramonei ir dėl popiermedžių, eksportuojamų celiuliozės gamybai. Biokuras – tai malkinė mediena, šakos, viršūnės, liekančios po miško kirtimo, o taip pat medienos apdirbimo pramonės atliekos (M. Nagevičius). Pasaulyje be abejo žinomi faktai, kai jaunuolynų ugdymo metu iškirsti stiebai naudojami medienos granulių gamybai. Tačiau tai vyksta šalyse, kuriose plačiai vystoma plantacinė miškininkystė, kurios tikslas ir yra greitas medžių auginimas pramonės poreikiams, pavyzdžiui, Pietų Amerika. Tačiau toks medienos naudojimo būdas iš principo neįmanomas Lietuvoje, todėl mes turėtume aiškiai skirti, kad Lietuvoje kokybiškų stiebų mediena biokurui nėra naudojama. Todėl biokuro paklausa niekaip nelemia miškų kirtimo apimčių (R. Lapinskas). Kai Aplinkos ministerija nutarė didinti miško kirtimo apimtis Lietuvoje, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA bei Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija LAIEK net priešinosi šiems sprendimams. Viena to priežasčių – esamų kirtimo apimčių pilnai pakanka biokuro paklausai Lietuvoje patenkinti. Todėl Lietuvos biokuro gamintojai yra vienoje pusėje kartu su dėl tvaraus miškų naudojimo susirūpinusia visuomene (M. Nagevičius).
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas