Š. m. birželio 7 d. dienraštyje "Letuvos žinios" pasirodė Kazimiero Šliužo straipsnis: "Biokuras taupė šilumos tiekėjų ir vartotojų išlaidas".

2015–2016 metų šildymo sezoną mažesnės biokuro bei gamtinių dujų kainos lėmė ir šilumos kainų mažėjimą. Dauguma šilumos tiekėjų šilumos energiją gamina daugiausia naudodami biokurą, o gamtines dujas bei kai kuriais atvejais mazutą kūrena tik itin atvėsus orui ir kylant problemų dėl apsirūpinimo biokuru.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ Biokuro prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis, apžvelgęs pasibaigusio šildymo sezono rezultatus pažymėjo, kad per šį šildymo sezoną, palyginti su pernykščiu, biokuro kianos šilumos tiekėjams sutaupė 4,47 mln. eurų.

Vidutinė biokuro tiekimo kaina 2015 metų šildymo sezoną siekė 147,78 euro už toną naftos ekvivalento (eur/tne) ir buvo 11,5 proc. mažesnė nei per 2014-ųjų šildymo sezoną, kai vidutinė biokuro kaina siekė 166,99 euro už toną naftos ekvivalento.

2015–2016 metų šildymo sezoną biržos aukcionuose buvo nupirkta biokuro už 34,4 mln. eurų, arba 2,6 karto daugiau negu per 2014–2015 metų sezoną. Sandorių buvo trigubai daugiau – 2261, palyginti su 730.

Pigo ir šiluma

Biokuro kainos darė tiesioginę įtaką ir šilumos kainai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, per metus vidutinė centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos kaina sumažėjo 7,65 procento. Tiesa, prie to prisidėjo ir apie 20 proc. pigesnės gamtinės dujos, tačiau jų kaina už toną naftos ekvivalento vis tiek lieka daugiau nei 50 proc. didesnė negu kietojo kuro katilams naudojamų medienos skiedrų. Pačioje šildymo sezono pradžioje, praėjusių metų spalį, vidutinė biokuro pristatymo kaina buvo 132 eurai už tne, arba 34 proc. mažesnė negu 2014-ųjų spalį. Tuo metu šilumos kaina, palyginti su ankstesnio šildymo sezono pirmuoju mėnesiu, buvo 18,5 proc. mažesnė.

Brangiau negu prieš metus biokuras buvo pristatomas šių metų balandį, tačiau dėl to šilumos kaina tą mėnesį 3,8 proc. kilstelėjo tik Anykščiuose. Dauguma kitų biokurą naudojančių šilumos tiekėjų sugebėjo balansuoti turimomis atsargomis ir lūkesčiais, kad, kaip įprasta, šiltuoju metų laiku biokuro kainos smarkiai nukrinta, todėl bus galima atsigriebti trumpalaikiais, o vėliau ir ilgalaikiais sandoriais artimiausiam šildymo sezonui.

Ilgalaikiai sandoriai – apdairiau

Pasak V. Jonučio, pasibaigus šoldymo sezonui ir vasarą biokuras perkamas daugiausia sudarant pigius savaitės trukmės sandorius, tačiau apdairesnieji jau pradeda rūpintis ir tolesne perspektyva, sudarydami ilgesnius nei savaitinius sandorius, o kai kurie jau pradeda rūpintis ir ilgalaikiais sandoriais būsimam šildymo sezonui. Antai pirmieji ketvirčio trukmės sandoriai praėjusiam šildymo sezonui buvo sudaryti dar 2015 metų balandį, tačiau daugiausia biokuro artimiausiam šildymo sezonui nuperkama vasarą ir ankstyvą rudenį. Išskirtinai aktyvus biržoje buvo 2015 metų rugsėjis, kai ilgalaikiais sandoriais biokuro žiemos sezonui nupirkta 41 tūkst. tonų naftos ekvivalento.

 Jonučio teigimu, pasikliaujant vien savaitine prekyba, galima laimėti, bet galima ir nusvilti, staiga pasikeitus rinkos konjunktūrai. Nuo staigių kainos svyravimų apsaugo ilgalaikės sutartys. „Baltpool“ duomenimis, šilumos gamintojai, kurie biokurą pirko sudarydami ilgalaikius sandorius, 2015 metų žiemos sezoną biokurą įsigijo apie 16 proc. pigiau nei 2014 metų šildymo sezoną. „Išaugus biokuro tiekėjų konkurencijai, o biokuro pasiūlai nuolatos viršijant paklausą, pardavėjams vis aktualesni tapo ilgalaikiai sandoriai, kuriais stabilias prognozuojamas pajamas galima užsitikrinti ilgajam laikotarpiui“, – aiškina biržos prekybos vadovas.

„Baltpool“ duomenimis, šį šildymo sezoną biokuro kainos buvo gerokai mažesnės daugumoje apskričių. Labiausiai, 19,68 proc., biokuras per metus atpigo Šiaulių apskrityje. O štai vienintelėje Marijampolės apskrityje biokuras 17,46 proc. pabrango. V. Jonutis daro prielaidą, jog taip atsitiko dėl to, kad marijampoliečiai biržoje taikė trumpalaikių sandorių strategiją. Šio regiono šilumos tiekėjams rizikuoti biržoje juo sudėtingiau, kai šiame miškais retai apsodintame regione biokuras visada būna brangesnis – didelę dalį malkinės medienos ir popiermedžių perima čia įsikūrusios stambiosios lentpjūvės.

Visą straipsnį skaityti galite čia.