| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Biokuro rinką reguliuojančios teisinės bazės problemos ir jos įtaka šios svarbios ūkio šakos ateičiai – tai pagrindinė ketvirtadienį, lapkričio 8-ąją, Vilniuje surengtos tarptautinės konferencijos „Biokuro ateitis Lietuvoje: problemos ir galimybės“ tema. Į šią konferenciją sukvietė Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinė grupė (ELSA Lietuva) kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija LITBIOMA.
„Platesnis alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas turės didelės įtakos mūsų šalies ateičiai – ir ūkio plėtrai, ir aplinkos kokybei. Apie ateitį reikia galvoti jau šiandien, ir mes, jaunoji karta, negalime likti nuošalyje. Todėl jau dabar mums rūpi, kaip skatinti naudoti alternatyvius energijos šaltinius. O tam reikia tinkamos teisinės bazės. Mūsų tikslas – į tai atkreipti ir institucijų, ir visuomenės dėmesį“, – sakė konferencijos projekto vadovas, ELSA Lietuva atstovas Karolis Panka.
Būsimųjų teisininkų inicijuota konferencija sulaukė plataus atgarsio. Į ją susirinko gerokai per šimtą dalyvių – Aplinkos, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų atstovai, biokuro rinkoje veikiančių įmonių, asociacijų vadovai, savivaldybių atstovai, biokuro gamintojai ir tiekėjai, biokuro rinkos specialistai, šio sektoriaus problemomis besidomintys teisės specialistai bei būsimieji teisininkai. Savo šalių patirtimi pasidalijo Švedijos ir Vokietijos ekspertai.
Aptarę dabartinę padėtį, konferencijos dalyviai diskutavo apie galimybes padidinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos dalį. Šią dalį padidinti iki 20 proc. Europos Sąjungos šalis įpareigos kitų metų pradžioje planuojama priimti ES direktyva. Kiekvienai ES narei bus iškelti konkretūs tikslai, atsižvelgus į jos turimus išteklius ir situaciją. Kad įgyvendintų šiuos tikslus, Lietuva turi apsispręsti, kaip kuo veiksmingiau išnaudoti turimus išteklius.
Didindami energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarp jų ir biokuro, kiekį, pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus Inesio Kiškio, prisidedame prie tarptautinės bendruomenės pastangų mažinti klimato kaitą, sukuriame papildomų darbo vietų, mažiname priklausomybę nuo importuojamo kuro.
Diskutuojant, ar reikia skatinti biokuro gamybą, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA prezidento Remigijaus Lapinsko nuomone, tėra du keliai: arba laukti, kol tai padaryti privers augančios iškastinio kuro kainos, arba jau dabar remti biomasės naudojimą ir priimti atitinkamus teisės aktus. Iš jų pirmiausia minėtina Atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo programa. Taip pat reikėtų priimti energetinių želdinių, biomasės paėmimą iš miško, biokuro ruošimą, investicijas į biokuro deginimo įrangą, žaliosios energijos supirkimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Iki šiol šalyje, pasak Remigijaus Lapinsko, remiama tik biodegalų gamyba, o šilumos ir elektros energijos gamybai iš biomasės ir paties biokuro gamybai skiriama per mažai dėmesio. Savo siekį skatinti biokuro sektoriaus plėtrą ir šiam tikslui sudaryti teisines prielaidas, konferencijos dalyviai patvirtino priimta rezoliucija.
Konferencijos pranešimai:
Europos Sąjungos teisinė bazė, reguliuojanti biokuro gamybą ir naudojimą
Aleksas Jakštas – UAB „Bionovus“ juristas
Lietuvos teisinė bazė, reguliuojanti biokuro gamybą ir naudojimą
Lina Užšilaitytė – VĮ Energetikos agentūros Energijos taupymo progtamos direkcijos vyr. Inžinierė
Modernaus bioenergetikos sektoriaus sukūrimas Švedijoje – kaip tai buvo pasiekta
Kjell Andersson – Švedijos bioenergijos asociacija SVEBIO
Teisinė Vokietijos bioenergetikos bazė
Sebastian Kilburg – Centrinė agrarinių žaliavų rinkodaros ir vystymo agentūra (C.A.R.M.E.N)
Medienos kuro panaudojimas Lietuvoje
Sigitas Girdziušas – Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistas
Biokuro ruošimas Lietuvos miške: teisinės problemos (Privataus miškininko požiūris)
dr. Algis Gaižutis – Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas
Energetinės plantacijos Lietuvoje: teisinis reglamentavimas ir praktinės problemos
Jonas Šimėnas – Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos direktorius
Biokuro naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose Lietuvoje ir Europoje
Vytautas Stasiūnas – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas: biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas
Dalia Židonytė – Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 41 narį. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
