Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. sausio 16 d. dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė Naglio Navako straipsnis: "Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37%". Straipsnį galite rasti čia.
„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos apyvarta per praėjusius metus augo 37% iki 82,11 mln. Eur.
2018 m. biržoje sudaryti 5.784 sandoriai (14% daugiau nei 2017 m.) bei įsigyta 4% daugiau kuro nei užpernai – 431.000 tne, vidutiniškai už 199,73 Eur/tne. Lyginant su 2017 m., pernai biokuro kaina pakilo 31,5%.
Jis pastebi, kad gruodžio pradžioje biokuro sandorių indekso vertė nukrito iki 184,92 Eur/tne, kai prieš metus žiemos sezono metu buvo 192,14 Eur/tne, rinka susireguliavo ir biokuro kaina grįžo į užpernai metų lygį.
Pasak jo, toks šokinėjimas stebimas dėl to, kad 2017 m. rudenį dėl itin prastų ir lietingų orų šildymo sezono pirmoje pusėje buvo sudėtinga įvažiuoti į miškus ir sklandžiai vykdyti darbus. Kaina iškart šoktelėjo apie 15%. Šį šildymo sezoną rinkoje situacija yra visiškai kitokia, sąlygos biokurui ruošti yra palankios, veikla miškuose neribojama. Esant didelei biokuro pasiūlai, kainos ėmė leistis.
Kaip teigia p. Smaliukas, įdomu tai, kad 2018-2019 m. tie biokuro pirkėjai, kurie nusprendė pasitikėti rinkos likvidumu ir šildymo sezoną pradėti be ilgalaikių sandorių, sukūrė daugiau naudos savo vartotojams.
„Tokia situacija, kai trumpalaikių kontraktų kaina yra mažesnė nei ilgalaikių, susidarė pirmą kartą biržos istorijoje. Nepaisant šių metų, biržos veiklos istorija rodo, kad geriausių rezultatų pasiekia tie pirkėjai, kurie pasirenka mišrią biokuro įsigijimo strategiją – t. y. dalį kuro įsigyja ilgalaikiais, dalį – trumpalaikiais kontraktais“, — dėsto p. Smaliukas.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 41 narį. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas