| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. sausio 1 d. dienraštyje "Lietuvos žinios" pasirodė žurnalistės Eglės Markevičienės straipsnis: "Biokuro įrangos gamintojai eina į Aziją, žvalgosi į Afriką".
Lietuvos biomasės energetikos pramonė išsėmė vietos rinkos potencialą ir stiprina eksportą, taip pat į netradicines Azijos rinkas. Verslininkams siūloma atsigręžti ir į Afriką, kur yra galimybių pasinaudoti ES finansavimo mechanizmais.
Lietuvos biomasės pramonė šiuo metu daugiausia eksportuoja į Baltijos, Skandinavijos, Vidurio Europos šalis.
AB Radviliškio mašinų gamykla (RMG) praėjusių metų pabaigoje Indijos partneriui pardavė pirmąjį granulių gamybos įrenginį ir ateityje čia tikisi nemažų pardavimų.
„Mediena, iš kurios Indijoje gamina granules, skiriasi nuo lietuviškos, čia daugiausia naudojama eukaliptų žaliava. Tačiau Indijos partneriai nupirko mūsų įrangą, atliko bandymus su vietos žaliava, įsitikino, kad galima pagaminti gražias tvirtas granules. Dabar ir kiti potencialūs klientai gali tuo įsitikinti. Su Indijos rinka siejame nemažai vilčių“, – sako Daiva Leonavičienė, RMG direktorė.
Anot jos, granulių paklausa Indijoje auga, todėl paklausi ir jų gamybos įranga – čia granulės vis plačiau naudojamos maistui ruošti, keičiant taršias anglis ir kitą sveikatai kenksmingą kurą.
Gamybą – į Kiniją
„Umegos“ įmonių grupei priklausanti „Biokaitra“, gaminanti katilus, pritaikytus kūrenti ne tik tradiciniam biokurui, bet ir granulėms iš grūdinių kultūrų šiaudų, saulėgrąžų lukštų, bambukų lapų, prieš naujuosius metus išsiuntė katilų siuntą į Kiniją.
„10 skirtų agrogranulėmis kūrenti katilų, kurių kiekvieno galia – 100 kW, nupirko bendrovė iš Šiaurės Kinijos, kuri stato ir eksploatuoja katilines“, – nurodo Židrūnas Mackevičius, „Biokaitros“ direktorius.
Anot jo, „Biokaitra“ planuoja pradėti katilų gamybą Kinijoje ir taip smarkiai sumažinti jų savikainą, kad taptų konkurencinga Kinijoje ir kitose rinkose, kur žema kaina yra vienas svarbių pasirinkimo kriterijų. Įmonė skaičiuoja, kad pagaminus tokios pačios kokybės katilus Kinijoje, atgabenus juos konteineriais į Europą ir sumokėjus muito mokestį, produkcijos savikaina yra 30–40% mažesnė nei gaminant Lietuvoje.
„Vežami katilai į Kiniją iš Lietuvos tampa rinkai per brangūs. Todėl matau vienintelę galimybę – gaminti Kinijoje. Kad kinai mūsų technologijos neplagijuotų, jiems siūlome gaminti mums padedant, o mes galėsime pigesnius geros kokybės produktus siūlyti kitoms rinkoms“, – aiškina p. Mackevičius. Anot jo, „Umegos“ grupės įmonės kartu su pernai įsigyta gamykla Vokietijoje ir toliau gamins brangesnius produktus, kurie parduodami daugelyje rinkų.
„Tačiau norime išsikovoti vietą pigesnių produktų segmente. Masto prasme Rytų rinkos turi didelį potencialą – tai Indija, Kinija, taip pat Ukraina, iš dalies Rusija“, – aiškina jis.
Rodo į Afriką
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ ir Europos biomasės energetikos asociacija AEBIOM, padedanti įgyvendinti neseniai pradėtą Afrikos ir Europos atsinaujinančios energetikos programą, įrangos gamintojams siūlo atkreipti dėmesį ir į Afrikos rinką.
„Atsinaujinančių išteklių energetika ES šiandien išplėtota, todėl jie vis mažiau remiami. O Afrikos šalys susiduria su energijos trūkumu, aplinkos tarša. Žaliosios energijos resursai čia didžiuliai, tačiau trūksta technologijų, žinių, įrangos. Šiandien Afrikos potencialas kur kas didesnis nei Europos“, – tvirtina Vilma Gaubytė, „Litbiomos“ direktorė.
Anot jos, žaliosios energetikos plėtrai Afrikoje remti taikoma apie 70 paramos schemų, kuriomis galėtų pasinaudoti Lietuvos biomasės energetikos pramonė. Galimybės įvairios – tiekti technologijas, sprendimus, produktus, perkelti produktų gamybą į Afrikos šalis, konsultuoti.
Ralfas Lukoševičius, biokuro sprendimų UAB „Enerstenos grupė“ inovacijų direktorius, svarsto, kad Afrika gali būti įdomi rinka.
„Čia galėtų būti paklausios mūsų biokuro katilinės, gaminančios šilumą ir garą pramonei, kogeneracinės jėgainės. Bet reikia išsiaiškinti, kokie technologiniai sprendimai ten aktualūs, ar yra pakankamai specialistų, gebančių jėgaines eksploatuoti, kokios galimos paramos schemos“, – sako jis.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
