| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Rudenį pabrangus biokurui visuomenė nerimavo ir baiminosi išaugsiančių šildymo kainų. Tačiau netrukus pati rinka susireguliavo ir pirmą kartą per penkerius metus šildymo sezono metu biokuras kainuoja tiek pat, kiek ir vasarą (2018-12-04 BALTPOOL WOOD CHIPS SPOT LITHUANIA indekso vertė buvo 184,92 Eur/tne). Ką tai galėtų reikšti ir kaip tai paveiks šildymo kainas, pasakoja biokuro sektoriaus ekspertai.
Leidžiasi nuo aukštumų
Spalį biokuro kaina šovė į viršų ir gerokai viršijo 200
Eur/tne. Dabar BALTPOOL WOOD CHIPS SPOT LITHUANIA indekso
vertė nukrito iki 184,92 Eur/tne (palyginkime: prieš metus žiemos sezono metu buvo
192,14 Eur/tne). Tad kas atsitiko, kad prasidėjus žiemai taip krito biokuro kaina?
„Negalėčiau pasakyti, kad ji – itin maža. Gal reikėtų kitaip formuluoti: tiesiog biokuro kaina grįžo į praėjusių metų lygį. Kas nutiko? Užpernai dėl lietingų metų šildymo sezono pirmoje pusėje buvo neįmanoma įvažiuoti į miškus. Kaina iškart šoktelėjo apie 15 proc. Šį šildymo sezoną rinkoje situacija yra visiškai kitokia, sąlygos biokurui ruošti yra ganėtinai geros, veikla miškuose neribojama. Taigi kainos ėmė leistis, nes didelė biokuro pasiūla“, – paaiškina energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.
Rodo situaciją rinkoje
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas ir valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas įsitikinęs, kad nieko neįprasta nėra toks kainų svyravimas. Juk biokuras yra tokia pati žaliava, kaip ir kiti energijos šaltiniai, pavyzdžiui, dujos ar elektra, kurių kainos taip pat svyruoja dėl įvairiausių priežasčių.
Pasak asociacijos vadovo, biokuro kainos kyla arba krenta pagal situaciją ir sąlygas rinkoje. Žiemą jos visuomet būna aukštesnės nei vasarą, nes biokuro paklausa yra didžiulė. Be to, kainos svyruoja ir dėl gamtos sąlygų (kaip minėta, pernai dėl lietaus trūko žaliavos, todėl jo kilo), ir augančio darbo užmokesčio, ir situacijos darbo rinkoje (biomasės energetikos sektoriaus atstovai vis dar sunkiai randa kvalifikuotų darbuotojų, ypač jų trūksta regionuose), ir daugelio kitų veiksnių.
Šiemet rudenį tiekėjai buvo atsargesni, delsė sudaryti ilgalaikius sandorius, tarsi susidarė biokuro trūkumas, todėl jis brango, o vėliau kainos vėl krito. Ekspertų teigimu, taip ir turi būti – besikeičiančios kainos tiesiog rodo, kad rinka veikia.
Kaina kaip vasarą
Pirmosios Europoje biokuro biržos vadovas teigia, kad šių metų žiemos sezonu išryškėjo gana įdomi tendencija: per 5 metus pirmą kartą žiemos biokuro kaina yra tokia pati kaip vasarą.
„Tai, žinoma, atsilieps šildymo kainai, bet labai priklauso nuo kiekvieno biokuro pirkėjo atskirai. Tarkim, tie šilumos tinklai, kurie surizikavo ir nesudarė ilgalaikių sandorių rugsėjį, šiuo metu perka kurą trumpalaikiais sandoriais, kurių kaina palyginti nedidelė. Tai automatiškai reiškia, kad jeigu biokuro kaina mažėja, jo įsigijimo sąnaudos mažėja, taigi ir šilumos kainos kuro dedamoji taip pat santykinai mažėja, – teigia A. Smaliukas. – Šiais metais kaip niekada buvo svarbi pirkimo strategija. Kelerių metų duomenys rodo, kad geriausią biokuro įsigijimo kainų vidurkį pasiekia tie, kurie diversifikuoja tiekimą tiek ilgalaikiais, tiek trumpalaikiais sandoriais“.
Svarbu ne tik kaina
LITBIOMA prezidentas V. Ramanauskas tvirtina, kad ir kokie bebūtų biokuro kainų svyravimai, kol kas pigesnio kuro šilumai gaminti nėra.
„Nesvarbu, su kokiais ištekliais – anglimi, nafta, gamtinėmis dujomis, skalūnais – belygintume, pigesnio kuro šilumai gaminti nerasime. Tačiau ne tik į kainą reikia koncentruotis, – tvirtina asociacijos vadovas.– Biokuras yra ir saugiausias aplinkai bei žmogaus sveikatai. Žiūrėkime dar globaliau. Siekdama išvengti katastrofiškų klimato pokyčių, Europos Sąjungos laikosi prioriteto – visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pakeisti jį švaria energija. Tai yra ir mūsų šalies įsipareigojimas. Juolab Lietuva tikrai turi potencialo vystyti žaliąją energetiką, tai pripažino net ir Europos Komisija“.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
