Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Atitinka aukščiausius reikalavimus
Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas vienas aktualiausių ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos šalių klausimų. „Tam skiriama itin daug dėmesio, šalys yra prisiėmusioms tam tikrų įsipareigojimų ir užsibrėžusios įvairių tikslų. Pavyzdžiui, Lietuva yra numačiusi, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių turėtų būti pagaminta 23 proc. visos šalies suvartojamos energijos. Taigi siekiant būtent šių tikslų įgyvendinimo alternatyvių šaltinių panaudojimo būdai yra labai intensyviai tiriami“, – kalbėjo su biokuro tyrimais Lietuvos energetikos instituto projektų vadovas Dr. Nerijus Pedišius. Lietuvos energetikos institute (LEI) yra įkurtas Nacionalinis atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centras, užtikrinantis verslui prieigą prie LEI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų.
„Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių daugiausiai naudojama biomasė, t. y. žaliava biokurui gaminti. Dažniausiai šiuo metu tam pasirenkamos miško atliekos, kitaip tariant mediena. Tačiau Lietuvoje iš tiesų yra nemažai ir agrokultūrų, kurių iki šiol mes dar nepanaudojame tiek, kiek galėtume. Taigi mūsų pagrindinis tikslas ir yra ištirti tų agrokultūrų savybes ir rasti būdų, kaip jas panaudoti energijos gamybai“, – savo veiklą pristatė N.Pedišius.
Todėl buvo inicijuotas projektas, kurio metu siekta ištirti įvairių žemės ūkio atliekų panaudojimo galimybes. „Buvo tiriamos įvairių rūšių žolės, šiaudai, grūdai ir pan., siekta išsiaiškinti jų chemines ir šilumines savybes bei išspręsti problemas, su kuriomis yra tikimybė susidurti gaminant iš jų energiją. Kitaip tariant, buvo svarbu išsiaiškinti, kaip iš minėtų medžiagų pagaminti kurą, kuris kaip įmanoma mažiau terštų aplinką“, – kalbėjo jis.
Dr. N.Pedišius teigė, kad antrojo projekto etapas tikslas buvo sukurti įrenginį, kuris efektyviai degintų tokias atliekas. „Jau dabar turime tokio įrenginio maketą, vyksta galutiniai tyrimai. Taip pat kalbamasi su gamintojais dėl tokio įrenginio gamybos. Iš pradžių jis būtų skirtas nedidelės galios šildymo sistemoms, pavyzdžiui, privatiems namams, nedidelėms patalpos, mokykloms, vėliau gal bus galima galvoti ir apie didesnes“, – apie įrenginio eksploatavimo galimybes kalbėjo projektų vadovas.
Šis atradimas, dr. N.Pedišiaus teigimu, yra svarbus dėl kelių priežasčių – visų pirma, jo eksploatavimo kaštai yra mažesnis, jis yra labai efektyvus, o galiausiai – atitinka aukščiausius taršos reikalavimus. N.Pedišiaus teigimu, jei įrenginys bus pradėtas sėkmingai eksploatuoti tai bus dar vienas sėkmingas mokslo ir verslo laimėjimas. Kai mokslininkai atliko tyrimus ir atrado sprendimą, o verslas padėjo jį pristatyti ir pateikti visuomenei. Anot, projektų vadovo, toks bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms – ir mokslą, ir verslą jis skatina judėti į priekį.
Efektyvus naudojimas
Prie efektyvaus kuro panaudojimo ir biokuro srities tyrimų smarkiai smarkiai prisideda Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų atviros prieigos centras. Nuo 2015 metų pradžios čia teikiamos inovatyvių biokuro tyrimų, kurie atliekami remiantis patirtimi įgyta vykdant tarptautinius mokslo projektus, paslaugos.
„Biokuro kokybės charakteristikų parametrų nustatymo paslaugos yra labai svarbios biokuro tiekėjams ir vartotojams. Pagrindiniai iš jų yra žemutinis kuro šilumingumas, drėgmės kiekis kure, elementinė sudėtis ir pelenų kiekis. Žemutinis šilumingumas – tai energetinis rodiklis, kuris rodo kiek šilumos išskiria kuro vienetas, neįskaitant vandens kondensacijos šilumos.
Vandeniui išgarinti taip pat reikalinga energija, atitinkamai kuo mažiau drėgmės turi biokuras, tuo mažiau bus prarandama šilumos. Krosnyje po degimo susidarę pelenai turi būti pašalinti, be to, esant dideliam peleningumui, biokuras turi mažiau degiosios masės“, – apie verslui teikiamas paslaugas pasakojo Jūros chemijos laboratorijos vadovas Paulius Rapalis, pridurdamas, kad tyrimams naudojama moderni KU jūros tyrimų atviros prieigos cento įranga.
Tuo tarpu KU Vandens transporto laboratorija susitelkusi į įvairaus tipo dyzeliniunių variklių (industrinių, laivų, lengvųjų automobilių, traktorių, kt.) tyrimus. „Mūsų mokslinė komanda yra ištyrusi įvairių biodegalų ir jų mišnių variklines savybes. Alkoholio biodegalai: etanolis, metanolis, butanolis. Biodyzelinai: rapso, kiaulienos taukų, sėjamosios judros, mikro dumblių metilesteriai, rapso butilesteris. Įprastai šie biodegalai, atsižvelgiant į specifiką, buvo maišomi su mineraliniu dyzelinu ir tarpusavy, tam kad sumažinti grynų biodegalų žalą variklio konstrukcijai bei daliai variklio darbo savybių“, – pasakojo laboratorijos vadovas Dr. Justas Žaglinskis.
„Mokslininkų atliekami tyrimai ir atrastos inovacijos iš tiesų pajėgios padaryti perversmą bet kokioje srityje, tačiau be verslininkų prisidėjimo ir įsitraukimo – tai kone neįmanoma. Pažangiausi ir inovatyviausi tyrimai neretai kainuoja tiek, kiek mokslininkai negali sau leisti, taigi mokslui ir verslui neinant bendru keliu didžiausi pasaulio atradimai gali ir nepasiekti visuomenės. Įmonių ir universitetų bendradarbiavimo metodas pažangiausiose pasaulio šalyse – jau įprastas reiškinys, būtina jį skatinti ir didelį mokslinį potencialą turinčioje Lietuvoje“, – teigia Arūnas Karlonas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.
Jis pabrėžė, kad ši mokslinė veikla susijusi labai glaudžiai susijusi su globalia problema – transporto sektoriaus tarša ir neefektyviu energijos naudojimu. „Biodegalų panaudojimas transporte gali stipriai sumažinti šias problemas, tačiau įprasti, komercijoje esantys biodeglai nėra tobuli ir palaipsniui siekiama jų atsisakyti, pereinant prie pažangiųjų (2,3,4 kartos) biodegalų.
Sekdama pasaulines aktualijas mūsų komanda yra ištyrusi ir paskelbusi mokslinius darbus apie 1, 2 ir 3 kartos biodegalų variklines savybes sėkmingai vykdant tarptautinius projektus EUREKA „Biowaste fuel“ ir „Camelna-biofuel“, – apie tyrimų naudą kalbėjo Dr. Justas Žaglinskis.
Mokslininkų atliekami tyrimai ir atrastos inovacijos iš tiesų pajėgios padaryti perversmą bet kokioje srityje, tačiau be verslininkų prisidėjimo ir įsitraukimo – tai kone neįmanoma. Pažangiausi ir inovatyviausi tyrimai neretai kainuoja tiek, kiek mokslininkai negali sau leiti, taigi mokslui ir verslui neinant bendru keliu didžiausi pasaulio atradimai gali ir nepasiekti visuomenės. Įmonių ir universitetų bendradarbiavimo metodas pažangiausiose pasaulio šalyse – jau įprastas reiškinys, būtina jį skatinti ir didelį mokslinį potencialą turinčioje Lietuvoje.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas