Š. m. liepos 23 d. dienraštyje „15 min.“ pasirodė straipsnis apie biokuro naudojimo naudą kovojant su aplinkos tarša. Aplinkosaugos problemų sprendimas – prioritetinė ne tik Lietuvos, bet ir visu Europos Sąjungos šalių kryptis. Spręsti minėtiems klausimams pasitelkiama vis daugiau resursų. Pasaulio mokslininkai intensyviai ieškoti kuo daugiau ir kuo įvairesnių alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo būdų, ne išimtis ir lietuviai, kurie šioje srityje turi kuo pasigirti. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atviros prieigos centruose sukurtos biokuro srities atradimai ne tik didina kuro naudojimo efektyvumą, bet ir atitinka aukščiausius taršos reikalavimus.

Atitinka aukščiausius reikalavimus

Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas vienas aktualiausių ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos šalių klausimų. „Tam skiriama itin daug dėmesio, šalys yra prisiėmusioms tam tikrų įsipareigojimų ir užsibrėžusios įvairių tikslų. Pavyzdžiui, Lietuva yra numačiusi, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių turėtų būti pagaminta 23 proc. visos šalies suvartojamos energijos. Taigi siekiant būtent šių tikslų įgyvendinimo alternatyvių šaltinių panaudojimo būdai yra labai intensyviai tiriami“, – kalbėjo su biokuro tyrimais Lietuvos energetikos instituto projektų vadovas Dr. Nerijus Pedišius. Lietuvos energetikos institute (LEI) yra įkurtas Nacionalinis atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centras, užtikrinantis verslui prieigą prie LEI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų.

„Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių daugiausiai naudojama biomasė, t. y. žaliava biokurui gaminti. Dažniausiai šiuo metu tam pasirenkamos miško atliekos, kitaip tariant mediena. Tačiau Lietuvoje iš tiesų yra nemažai ir agrokultūrų, kurių iki šiol mes dar nepanaudojame tiek, kiek galėtume. Taigi mūsų pagrindinis tikslas ir yra ištirti tų agrokultūrų savybes ir rasti būdų, kaip jas panaudoti energijos gamybai“, – savo veiklą pristatė N.Pedišius.

Todėl buvo inicijuotas projektas, kurio metu siekta ištirti įvairių žemės ūkio atliekų panaudojimo galimybes. „Buvo tiriamos įvairių rūšių žolės, šiaudai, grūdai ir pan., siekta išsiaiškinti jų chemines ir šilumines savybes bei išspręsti problemas, su kuriomis yra tikimybė susidurti gaminant iš jų energiją. Kitaip tariant, buvo svarbu išsiaiškinti, kaip iš minėtų medžiagų pagaminti kurą, kuris kaip įmanoma mažiau terštų aplinką“, – kalbėjo jis.

Dr. N.Pedišius teigė, kad antrojo projekto etapas tikslas buvo sukurti įrenginį, kuris efektyviai degintų tokias atliekas. „Jau dabar turime tokio įrenginio maketą, vyksta galutiniai tyrimai. Taip pat kalbamasi su gamintojais dėl tokio įrenginio gamybos. Iš pradžių jis būtų skirtas nedidelės galios šildymo sistemoms, pavyzdžiui, privatiems namams, nedidelėms patalpos, mokykloms, vėliau gal bus galima galvoti ir apie didesnes“, – apie įrenginio eksploatavimo galimybes kalbėjo projektų vadovas.

Šis atradimas, dr. N.Pedišiaus teigimu, yra svarbus dėl kelių priežasčių – visų pirma, jo eksploatavimo kaštai yra mažesnis, jis yra labai efektyvus, o galiausiai – atitinka aukščiausius taršos reikalavimus. N.Pedišiaus teigimu, jei įrenginys bus pradėtas sėkmingai eksploatuoti tai bus dar vienas sėkmingas mokslo ir verslo laimėjimas. Kai mokslininkai atliko tyrimus ir atrado sprendimą, o verslas padėjo jį pristatyti ir pateikti visuomenei. Anot, projektų vadovo, toks bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms – ir mokslą, ir verslą jis skatina judėti į priekį.

Efektyvus naudojimas

Prie efektyvaus kuro panaudojimo ir biokuro srities tyrimų smarkiai smarkiai prisideda Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų atviros prieigos centras. Nuo 2015 metų pradžios čia teikiamos inovatyvių biokuro tyrimų, kurie atliekami remiantis patirtimi įgyta vykdant tarptautinius mokslo projektus, paslaugos.

„Biokuro kokybės charakteristikų parametrų nustatymo paslaugos yra labai svarbios biokuro tiekėjams ir vartotojams. Pagrindiniai iš jų yra žemutinis kuro šilumingumas, drėgmės kiekis kure, elementinė sudėtis ir pelenų kiekis. Žemutinis šilumingumas – tai energetinis rodiklis, kuris rodo kiek šilumos išskiria kuro vienetas, neįskaitant vandens kondensacijos šilumos.

Vandeniui išgarinti taip pat reikalinga energija, atitinkamai kuo mažiau drėgmės turi biokuras, tuo mažiau bus prarandama šilumos. Krosnyje po degimo susidarę pelenai turi būti pašalinti, be to, esant dideliam peleningumui, biokuras turi mažiau degiosios masės“, – apie verslui teikiamas paslaugas pasakojo Jūros chemijos laboratorijos vadovas Paulius Rapalis, pridurdamas, kad tyrimams naudojama moderni KU jūros tyrimų atviros prieigos cento įranga.

Tuo tarpu KU Vandens transporto laboratorija susitelkusi į įvairaus tipo dyzeliniunių variklių (industrinių, laivų, lengvųjų automobilių, traktorių, kt.) tyrimus. „Mūsų mokslinė komanda yra ištyrusi įvairių biodegalų ir jų mišnių variklines savybes. Alkoholio biodegalai: etanolis, metanolis, butanolis. Biodyzelinai: rapso, kiaulienos taukų, sėjamosios judros, mikro dumblių metilesteriai, rapso butilesteris. Įprastai šie biodegalai, atsižvelgiant į specifiką, buvo maišomi su mineraliniu dyzelinu ir tarpusavy, tam kad sumažinti grynų biodegalų žalą variklio konstrukcijai bei daliai variklio darbo savybių“, – pasakojo laboratorijos vadovas Dr. Justas Žaglinskis.

„Mokslininkų atliekami tyrimai ir atrastos inovacijos iš tiesų pajėgios padaryti perversmą bet kokioje srityje, tačiau be verslininkų prisidėjimo ir įsitraukimo – tai kone neįmanoma. Pažangiausi ir inovatyviausi tyrimai neretai kainuoja tiek, kiek mokslininkai negali sau leisti, taigi mokslui ir verslui neinant bendru keliu didžiausi pasaulio atradimai gali ir nepasiekti visuomenės. Įmonių ir universitetų bendradarbiavimo metodas pažangiausiose pasaulio šalyse – jau įprastas reiškinys, būtina jį skatinti ir didelį mokslinį potencialą turinčioje Lietuvoje“, – teigia Arūnas Karlonas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.

Jis pabrėžė, kad ši mokslinė veikla susijusi labai glaudžiai susijusi su globalia problema – transporto sektoriaus tarša ir neefektyviu energijos naudojimu. „Biodegalų panaudojimas transporte gali stipriai sumažinti šias problemas, tačiau įprasti, komercijoje esantys biodeglai nėra tobuli ir palaipsniui siekiama jų atsisakyti, pereinant prie pažangiųjų (2,3,4 kartos) biodegalų.

Sekdama pasaulines aktualijas mūsų komanda yra ištyrusi ir paskelbusi mokslinius darbus apie 1, 2 ir 3 kartos biodegalų variklines savybes sėkmingai vykdant tarptautinius projektus EUREKA „Biowaste fuel“ ir „Camelna-biofuel“, – apie tyrimų naudą kalbėjo Dr. Justas Žaglinskis.

Mokslininkų atliekami tyrimai ir atrastos inovacijos iš tiesų pajėgios padaryti perversmą bet kokioje srityje, tačiau be verslininkų prisidėjimo ir įsitraukimo – tai kone neįmanoma. Pažangiausi ir inovatyviausi tyrimai neretai kainuoja tiek, kiek mokslininkai negali sau leiti, taigi mokslui ir verslui neinant bendru keliu didžiausi pasaulio atradimai gali ir nepasiekti visuomenės. Įmonių ir universitetų bendradarbiavimo metodas pažangiausiose pasaulio šalyse – jau įprastas reiškinys, būtina jį skatinti ir didelį mokslinį potencialą turinčioje Lietuvoje.