Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Lietuvoje augant biomasės energetikos plėtrai vis daugiau įmonių, pradedančių ar jau eilę metų gaminančių biokuro technologijas, kurios turėtų paklausą ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje, pasigenda valstybės dėmesio eksporto skatinimui. Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Virginijaus Ramanausko, lietuviškas technologijas gaminančioms įmonėms kelias į užsienio rinkas plačiau atsivertų, jei tam Lietuvoje būtų įkurtas biokuro technologijų eksporto paramos fondas.
„Biomasės energetikos pramonė Lietuvoje sparčiai auga, vis daugiau įmonių pradeda gaminti pažangias biokuro technologijas, tačiau tik maža jų dalis gali pasigirti savo įrenginių eksportu į užsienį, nors jų gaminiai turėtų paklausą ir užsienio rinkose. Akivaizdu, kad šioms įmonėms reikia suteikti daugiau galimybių pristatyti savo produkciją, padėti užmegzti ryšius, galinčius paskatinti jų technologijų eksportą. Tai turėtų būti mūsų valstybės prioritetas. Šis fondas galėtų skatinanti biokuro technologijų eksportą į tokias ekonomiškai silpniau išsivysčiusias šalis, kaip, pavyzdžiui, Ukraina, kurioje biomasės energetikos sektorius tik pradeda vystytis. Toks lietuviškų technologijų eksporto skatinimas Lietuvoje sukurtų daugiau darbo vietų. Biomasės energetikoje dirbančių technologų atlyginimai yra apie 25 proc. didesni nei mokami kitų pramonės šakų (automobilių, žemės ūkio, maisto technologijų) darbuotojams, todėl šioje srityje didėjant darbuotojų skaičiui, į valstybės biudžetą būtų sumokama daugiau mokesčių. Norėdami parodyti biokuro technologijų eksporto paramos fondo poreikį ir naudą šiuo metu rengiame teisinę bei makroekonominės naudos analizę, kurią ruošiamės pristatyti Vyriausybei“, – sakė V. Ramanauskas.
Šiandien mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės eksporto skatinimui į užsienio valstybes gali pasinaudoti Ūkio ministerijos administruojama programa „Naujos galimybės“, kurios pagalba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų galima gauti finansavimą padengti išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu užsienio konferencijose, parodose ir panašiuose renginiuose. Tačiau į tokią paramą negali pretenduoti didžiosios įmonės, o ir mažoms bei vidutinėms įmonėms paramą pagal šią programą numatoma skirti tik iki 2016 metų.
Daugelyje Europos valstybių jau seniai sėkmingai veikia įvairios eksporto skatinimo programos, kurių patirtimi galėtų pasinaudoti ir Lietuva. Didžiojoje Britanijoje veikiančios eksporto paramos agentūros padeda eksportuojančioms įmonėms, prisiimdamos dalį rizikos iš eksportą finansuojančių bankų. Vokietijoje veikia specialus fondas, skatinantis vokiškos produkcijos eksportą į besivystančias valstybes.
„Lietuvoje turime labai įvairaus profilio biokuro technologijas gaminančių įmonių. Vien įmonių gaminamų biokuro deginimo katilų instaliuota galia svyruoja nuo 10 kW iki 20 MW, todėl jų produkcija apima nuo katilų, tinkančių mažiausiam namui iki didelio pajėgumo katilų, pritaikytų didžiausioms pramonės ir energetikos įmonėms. Įmonės, bendradarbiaudamos su mokslininkais, nuolat tobulina savo kuriamus įrenginius, todėl Lietuvoje kuriasi unikalių, modernių technologijų gamintojai. Biomasės deginimo įrangos gamybos srityje Lietuva gali užimti pramonės nišą, kaip tai padarė Danija vėjo jėgainių, o Vokietija biodujų jėgainių gamybos srityje. Taip prisidėtume prie Europos Komisijos plano iki 2050 m. Europą paversti žaliosios energijos gamintoja ir vartotoja bei inovatyvių žaliosios energijos technologijų lydere pasaulyje.Šios įrangos gamintojai Lietuvoje jau yra sukūrę apie 2000 darbo vietų. Dar daugiau jų būtų sukurta ėmus aktyviau skatinti eksportą“, – teigė V. Ramanauskas.
Lietuvoje veikiančios įmonės projektuoja ir gamina biokuro granulių presus, biokuro granulių gamybos technologijų linijas, biokuro katilus, kondensacinius ekonomaizerius, pakuras, šiaudų, šieno smulkintuvus, medienos pjuvenų briketų presus, stato kogeneracines elektrines, viena iš įmonių pirmoji Lietuvoje pagamino ir įdiegė garo katilą.
Straipsnį galite matyti dienraščiuose:
„Lietuvos žinios“ čia.
„Statybų naujienos“ čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas