Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. balandžio 7 d. "Delfi.lt" internetiniame tinklalapyje pasirodė Genovaitės Paulikaitės straipsnis "Miškininkai nebežino, kur dėti biokurą".
Straipsnyje Miškų urėdijų atstovai ir biokuro gamintojai pabrėžia, kad šiais metais biokuro pardavimas bei kainos sumažėjo iki kritinės ribos. Urėdijos viltis deda į naujas statomas biokuru kūrenamas katilines, ypač gaminančias ne tik šilumą, bet ir elektros energiją.
„Šiauliuose viena biokuru kūrenama katilinė jau veikia. Kita šiuo metu įrenginėjama. Tikimės, kad ją įrengus ūgtels biokuro poreikis. Ir nors mes patys biokuro negaminame, bet rinkos svyravimą labai juntame. Esame sudarę sutartis su pirkėjais, kurie iš mūsų ir nuperka biokuro gamybai naudojamas kirtimo atliekas, malkinę medieną. Tačiau kokia nauda iš sutarčių, jei krito biokuro paklausa? Šilumos gamintojai neperka biokuro, mūsų pirkėjai neperka iš mūsų. Kai kurie geriau moka netesybų baudą. Yra tokių įmonių, kurios ir sutartis nutraukia. Miškuose kaupiasi didžiulis kiekis kirtimų atliekų ir medienos, – padėtį apžvelgia Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis. – Štai 2014 m. per pirmus du mėnesius kirtimo atliekų ir malkinės medienos pardavėme 5900 kub. m., o per šių metų du mėnesius – tik 3200 kub. m. Tokių metų dar nėra buvę. Žinoma, tam įtakos turėjo ir labai švelni žiema.“
Šiltos žiemos poveikį pajuto ne tik miškininkai, bet ir biokuro birža „Baltpool“. Jos veiklos apžvalgos rodo, kad 2014 m. gruodį apyvarta buvo 62 proc. mažesnė negu lapkritį. Ir nors sausį biokuro rinkoje buvo sudaryta 30 proc. daugiau sandorių ir bendra apyvarta išaugo 67 proc., palyginti su gruodžiu, vasarį sandorių sumažėjo 11 proc., o apyvarta – 33 proc. Teigiama, kad pagrindinė apyvartos mažėjimo priežastis – kritusios biokuro kainos, kurios tiesiogiai susijusios su švelnia žiema. Dėl šiltos žiemos pradžios biokuro pasiūla beveik 7 kartus viršijo paklausą.
UAB „Kietasis biokuras“ vadovas Albinas Monstavičius, be šiltos žiemos, įžvelgia ir kitų priežasčių. „Iš aukštų tribūnų duodama suprasti, kad pagrindinis kuras yra dujos, – dar vieną biokuro paklausos mažėjimo priežastį nurodo A. Monstavičius. – UAB „Kietasis biokuras“ gamina briketus ir granules. Šiemet briketų beveik neparduodame. Granules parduodame italams, bet ir šios rūšies biokuro pardavimas smarkiai krito, nes žiema Italijoje taip pat buvo labai šilta. Dėl tos priežasties smarkiai sumažėjo granulių kaina. Mums įtakos turi ir Europos santykiai su Rusija. Atsirado problemų dėl transportavimo. Jei nuvežame biokuro granules į Italiją, atgalinio krovinio nėra. Tai 40 proc. pabrangino transporto išlaidas.“
Visą straipsnį galite skaityti čia.
(Nuotrauka delfi.lt)
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas