Apie mus | ENplus ir Dinplus | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Asociacijos LITBIOMA pranešimas žiniasklaidai pagal Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) atsaką deklaracijai „Didelių pajėgumų biomasės energetika nėra atsinaujinančios energijos dalis“
Pasaulio biomasės energetikos asociacija, reaguodama į įvairių nevyriausybinių organizacijų viešoje erdvėje pasirodžiusią deklaraciją, kurioje prašoma Europos Sąjungą nustoti remti biomasės energetiką, teigia, jog tokie siūlymai kelia pavojų biomasės energetikos pasaulinei plėtrai, kuri užima svarbią vietą ateities atsinaujinančių energijos išteklių scenarijuje. Biomasės energetikos atstovų teigimu, jei sprendimų priėmėjai vadovautųsi šiuo nevyriausybinių organizacijų patarimu, klimato katastrofa šiame amžiuje – neišvengiama!
Biomasės energetika sumažino Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro
Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Virginijaus Ramanausko, biomasės energetika Lietuvoje gerokai prisidėjo siekiant energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, mažinant centralizuotai tiekiamos šilumos kainą gyventojams bei įgyvendinant valstybės įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir gerinant aplinkos kokybę.
„Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta vos 2 proc. centralizuotos šilumos, o šiuo metu pagaminama daugiau nei 50 proc. Per pastaruosius metus labai daug padaryta, kad centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje įsibėgėtų perėjimas nuo brangaus iškastinio kuro prie gerokai pigesnės biomasės. Biomasės energija sėkmingai didina ir Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame valstybės energijos gamybos balanse, o tai padeda laikytis įsipareigojimų Europos Sąjungai. Prie tokių gerų rezultatų prisidėjo ne tik valstybės parama, bet ir įvairūs su biomasės energetika susiję, Europos Sąjungos lėšomis remiami projektai“, – teigė V. Ramanauskas.
Lietuvoje miškų prieaugis yra du kartus didesnis nei kirtimo apimtys
Asociacijos LITBIOMA prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaisant biomasės Lietuvoje vartojimo augimo, miškų atkūrimo procesai taip pat vyksta vis intensyviau.
„Baimės, jog biomasės energetikos plėtra gali neigiamai atsiliepti miškams yra nepagrįstos. Žinoma, būtina efektyvi miškų tvarkymo politika, priežiūra ir kontrolė. Lietuvoje miškai sudaro daugiau nei 33 proc. valstybės teritorijos. Kasmet iškertama 9,7 mln. kubinių metrų, o metinis prieaugis siekia apie 18,8 mln. kubinių metrų. Taigi, miškų prieaugis gerokai viršija iškertamo miško kiekį, todėl neverta nerimauti, jog biomasės vartojimas neigiamai paveiks miškų atkūrimo procesus. Be to vis daugiau dirbama kuriant naujas technologijas, kurių pagalba energiją galima būtų išgauti deginant ne tik medienos biokurą, bet ir šiaudus, grūdų atsijas, komunalines atliekas“, – sakė V. Ramanauskas.
Ragina skatinti tvarų biomasės naudojimą
Pasaulio biomasės asociacijos prezidentas Dr. Heinz Kopetz ragina JAV bei Europos Sąjungos sprendimų priėmėjus verčiau skatinti padidinti tvarų biomasės naudojimą, pradėti taikyti mokesčius už iškastinio kuro emisiją. H. Kopetz teigia, jog šalys, kurios lyderiauja klimato švelninimo politikoje, jau įrodė, kad biomasė yra kertinis akmuo siekiant pasauliui ateityje pereiti prie neutralios anglies dvideginiui energetikos naudojimo.
„Kietosios biomasės naudojimas yra neutralus anglies dvideginiui. Mikrobiologinio skilimo, miško gaisrų metu, naudojant energijai išgauti biomasė į atmosferą išskleidžia anglies dvideginį, tačiau medžiai, kaip ir kiti augalai, jį taip pat ir sugeria iš atmosferos. Jei žmonės nenaudotų medienos, o ją paliktų gamtoje pūti, galiausiai mikroorganizmai paverstų didžiąją jos dalį anglies dvideginiu ir vandeniu“, – teigiama Pasaulio biomasės asociacijos išplatintame pranešime.
Asociacijos atstovų teigimu, iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų) deginimas, kuris į atmosferą per metus išmeta daugiau 30 000 milijonų tonų anglies dioksido, yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Teigiama, jog būtent todėl iškastinio kuro naudojimas, atmosferoje didinantis anglies dvideginio kiekį, taps didele našta ateinančioms kartoms.
Siūloma išnaudoti kogeneracinių jėgainių galimybes
Biomasės energetikos pramonės atstovai siūlo didinti biomasės energijos gamybos efektyvumą ir gaunamą šilumą kartu su elektros energija naudoti pramonėje, centralizuotos šilumos tiekimui, eksploatuojant ir šilumą, ir elektros energiją gaminančias kogeneracines jėgaines.
Taip pat pabrėžiama, jog norint išvengti grynojo anglies dvideginio išsiskirimo iš miškų į atmosferą, valstybinės institucijos, miškų savininkai, kartu su privačiais subjektais privalo užtikrinti tvarų miškų valdymą. Reikalaujama užtikrinti, kad nebūtų surenkama daugiau biomasės, nei atsodinama, būtų rūpinamasi dirvožemio derlingumo ir vandens kokybės apsauga, o biomasės panaudojimas būtų glaudžiai susijęs su biologinės įvairovės apsauga.
Sprendžiant energetinio saugumo problemą – potencialas atsinaujinančioje energetikoje
Praėjusį mėnesį savo nuomonę apie Europos energetikos politikos kryptis pareiškė ir buvęs NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos narių priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir „Gazprom“ dujotiekio projektą po Baltijos jūra „Nord Stream 2“. Jis pabrėžė, kad, žvelgiant iš energetinio saugumo perspektyvos, šiandien valstybės turėtų savo viduje ieškoti alternatyvų importuojamai naftai ir dujoms.
„Atsižvelgiant į dabartinę padėtį pasaulyje, Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti energetiniam saugumui. Vėjo ir saulės energetika jau garsėja savo sėkme, taip pat norėčiau paminėti ir biokurą, kaip didelį potencialą turintį atsinaujinančios energijos šaltinį“, – kalbėjo buvęs NATO generalinis sekretorius.
Pasaulio banko duomenimis, didėjantis biomasės naudojimas JAV ir ES galėtų sumažinti ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, bet ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Pasaulio biomasės energetikos asociacijos deklaraciją galite rasti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 41 narį. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 50 mln. eur |
Atlyginimų vidurkis | ~ 1110 eur |
Biokuro kaina