Asociacijos LITBIOMA pranešimas žiniasklaidai pagal Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) atsaką deklaracijai „Didelių pajėgumų biomasės energetika nėra atsinaujinančios energijos dalis“

 Pasaulio biomasės energetikos asociacija, reaguodama į įvairių nevyriausybinių organizacijų viešoje erdvėje pasirodžiusią deklaraciją, kurioje prašoma Europos Sąjungą nustoti remti biomasės energetiką, teigia, jog tokie siūlymai kelia pavojų biomasės energetikos pasaulinei plėtrai, kuri užima svarbią vietą ateities atsinaujinančių energijos išteklių scenarijuje. Biomasės energetikos atstovų teigimu, jei sprendimų priėmėjai vadovautųsi šiuo nevyriausybinių organizacijų patarimu, klimato katastrofa šiame amžiuje – neišvengiama!

Biomasės energetika sumažino Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro

Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Virginijaus Ramanausko, biomasės energetika Lietuvoje gerokai prisidėjo siekiant energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, mažinant centralizuotai tiekiamos šilumos kainą gyventojams bei įgyvendinant valstybės įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir gerinant aplinkos kokybę.

„Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta vos 2 proc. centralizuotos šilumos, o šiuo metu pagaminama daugiau nei 50 proc. Per pastaruosius metus labai daug padaryta, kad centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje įsibėgėtų perėjimas nuo brangaus iškastinio kuro prie gerokai pigesnės biomasės. Biomasės energija sėkmingai didina ir Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame valstybės energijos gamybos balanse, o tai padeda laikytis įsipareigojimų Europos Sąjungai. Prie tokių gerų rezultatų prisidėjo ne tik valstybės parama, bet ir įvairūs su biomasės energetika susiję, Europos Sąjungos lėšomis remiami projektai“, – teigė V. Ramanauskas.

Lietuvoje miškų prieaugis yra du kartus didesnis nei kirtimo apimtys

Asociacijos LITBIOMA prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaisant biomasės Lietuvoje vartojimo augimo, miškų atkūrimo procesai taip pat vyksta vis intensyviau.

„Baimės, jog biomasės energetikos plėtra gali neigiamai atsiliepti miškams yra nepagrįstos. Žinoma, būtina efektyvi miškų tvarkymo politika, priežiūra ir kontrolė. Lietuvoje miškai sudaro daugiau nei 33 proc. valstybės teritorijos. Kasmet iškertama 9,7 mln. kubinių metrų, o metinis prieaugis siekia apie 18,8 mln. kubinių metrų. Taigi, miškų prieaugis gerokai viršija iškertamo miško kiekį, todėl neverta nerimauti, jog biomasės vartojimas neigiamai paveiks miškų atkūrimo procesus. Be to vis daugiau dirbama kuriant naujas technologijas, kurių pagalba energiją galima būtų išgauti deginant ne tik medienos biokurą, bet ir šiaudus, grūdų atsijas, komunalines atliekas“, – sakė V. Ramanauskas.

Ragina skatinti tvarų biomasės naudojimą

Pasaulio biomasės asociacijos prezidentas Dr. Heinz Kopetz ragina JAV bei Europos Sąjungos sprendimų priėmėjus verčiau skatinti padidinti tvarų biomasės naudojimą, pradėti taikyti mokesčius už iškastinio kuro emisiją. H. Kopetz teigia, jog šalys, kurios lyderiauja klimato švelninimo politikoje, jau įrodė, kad biomasė yra kertinis akmuo siekiant pasauliui ateityje pereiti prie neutralios anglies dvideginiui energetikos naudojimo.  

„Kietosios biomasės naudojimas yra neutralus anglies dvideginiui. Mikrobiologinio skilimo, miško gaisrų metu, naudojant energijai išgauti biomasė į atmosferą išskleidžia anglies dvideginį, tačiau medžiai, kaip ir kiti augalai, jį taip pat ir sugeria iš atmosferos. Jei žmonės nenaudotų medienos, o ją paliktų gamtoje pūti, galiausiai mikroorganizmai paverstų didžiąją jos dalį anglies dvideginiu ir vandeniu“, – teigiama Pasaulio biomasės asociacijos išplatintame pranešime.

Asociacijos atstovų teigimu, iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų) deginimas, kuris į atmosferą per metus išmeta daugiau 30 000 milijonų tonų anglies dioksido, yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Teigiama, jog būtent todėl iškastinio kuro naudojimas, atmosferoje didinantis anglies dvideginio kiekį, taps didele našta ateinančioms kartoms.

Siūloma išnaudoti kogeneracinių jėgainių galimybes

Biomasės energetikos pramonės atstovai siūlo didinti biomasės energijos gamybos efektyvumą ir gaunamą šilumą kartu su elektros energija naudoti pramonėje, centralizuotos šilumos tiekimui, eksploatuojant ir šilumą, ir elektros energiją gaminančias kogeneracines jėgaines.

Taip pat pabrėžiama, jog norint išvengti grynojo anglies dvideginio išsiskirimo iš miškų į atmosferą, valstybinės institucijos, miškų savininkai, kartu su privačiais subjektais privalo užtikrinti tvarų miškų valdymą. Reikalaujama užtikrinti, kad nebūtų surenkama daugiau biomasės, nei atsodinama, būtų rūpinamasi dirvožemio derlingumo ir vandens kokybės apsauga, o biomasės panaudojimas būtų glaudžiai susijęs su biologinės įvairovės apsauga.

Sprendžiant energetinio saugumo problemą – potencialas atsinaujinančioje energetikoje

Praėjusį mėnesį savo nuomonę apie Europos energetikos politikos kryptis pareiškė ir buvęs NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos narių priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir „Gazprom“ dujotiekio projektą po Baltijos jūra „Nord Stream 2“. Jis pabrėžė, kad, žvelgiant iš energetinio saugumo perspektyvos, šiandien valstybės turėtų savo viduje ieškoti alternatyvų importuojamai naftai ir dujoms.

„Atsižvelgiant į dabartinę padėtį pasaulyje, Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti energetiniam saugumui. Vėjo ir saulės energetika jau garsėja savo sėkme, taip pat norėčiau paminėti ir biokurą, kaip didelį potencialą turintį atsinaujinančios energijos šaltinį“, – kalbėjo buvęs NATO generalinis sekretorius.

Pasaulio banko duomenimis, didėjantis biomasės naudojimas JAV ir ES galėtų sumažinti ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, bet ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos deklaraciją galite rasti čia.