Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. spalio 10 d. LR Ūkio ministerijoje įvyko seminaras „Lietuvos bioekonomika - plėtros perspektyvos“. Šiuo seminaru buvo siekiama formuoti ir viešinti objektyvią nuomonę apie biomasės resursus, aptarti bioekonomikos plėtros svarbą bei vystymo galimybes Lietuvoje.
Seminarą atidarė ir sveikinimo žodį tarė ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Seminare dalyvavo įtakingiausi žemės ūkio, miškų sektorių atstovai. Seminarą moderavo Lietuvos agrarinių miškų mokslo centro pirmininkas prof. Zenonas Dapkevičius ir Lietuvos biotechnologų asociacijos pirmininkas Prof. Gervydas Dienys. Seminare buvo pristatoma bioekonominė bei bioenergetinė padėtis Lietuvoje bei Europoje, medienos ir argobiomasės panaudojimo perspektyvos Lietuvoje. Seminare kalbėta ne tik apie pačios biomasės resursus, bet ir bioplastikų ir kitų cheminių produktų gamybą iš biomasės.
Seminare taip pat dalyvavo ir pranešimus skaitė:
1)Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, direktorė pristatė bioenergetikos padėtį Lietuvoje. Kalbėjo apie Lietuvoje esančius biomasės resursus ir jų panaudojimo alternatyvas.
2)Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos narys Mindaugas Šilininkas. Seminare aptarė bioekonomiką ir jos plėtros galimybes.
3) Litbioma Mokslinės techninės tarybos narė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro daktarė Vita Tilvikienė. Pristatė agrobiomasės išteklius ir jų panaudojimo perspektyvas Lietuvoje.
Seminaro paskutinėje dalyje vyko diskusija, kurios metu savo nuomonę išsakė seminare dalyvavęs Asociacijos LITBIOMA valdybos narys Remigijus Lapinskas. Savo kalboje R. Lapinskas pabrėžė, jog biotechnologijų plėtra yra svarbi Lietuvos ateičiai, tačiau, kaip ir kitos sritys, ji turi vystytis konkurenciniu pagrindu. Taip pat negalima pamiršti, jog būtent Lietuvos atveju, kalbant apie pridėtinę vertę naudojant pačią prasčiausią žaliavą, energetinis saugumas yra tas kelias, kuris užtikrina Lietuvos ekonominę bei socialinę gerovę, balansuoja eksportą/importą bei skatina regioninį vystymąsi šalyje.
Seminaro prorgamą galite pamatyti čia.
LITBIOMA lankstinuką seminarui galite pamatyti čia.
Vilmos Gaubytės pranešimą apie biomasės energetiką Lietuvoje galite pamatyti čia.
Doc.Dr Loretos Bašinskienės pranešimą apie žemės ūkio šalutinių produktų panaudojimo galimybes galite pamatyti čia.
Dr. Irenos Vitkauskienės pranešimą apie bioplastikų ir kitų cheminių produktų gamybą iš biomasės galite pamatyti čia.
Prof. Andriaus Kuliešio pranešimą apie stabilaus ir nepertraukiamo miško naudojimo sąlygas galite pamatyti čia.
Vitos Tilvikienės pranešimą apie agro biomasės išteklius ir jų panaudojimo perspektyvas Lietuvoje galite pamatyti čia.
Mindaugo Šilininko pranešimą apie bioekonomikos situaciją Lietuvoje ir Europoje galite pamatyti čia.
Dr. Dano Tvarijonavičiaus pranešimą apie bioekonomikos padėtį Lietuvoje galite pamatyti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas