| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. rugsėjo 9 d. pasirodė AB "Kauno energija" pranešimas "centralizuotas šilumos tiekimas – jau pigiausias šildymo būdas".
2015 metais dėl AB „Kauno energija“ įvykdytų investicijų į biokuro deginimo įrenginius bei padidėjusios konkurencijos tarp šilumos gamintojų, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune, palyginus su buvusia didžiausia, sumažėjo daugiau, nei 50 proc. Šiuo metu ji sudaro apie 4 – 6 euro centus už kilovatvalandę (be PVM) ir yra viena iš pigiausių Lietuvoje. Panaši centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune buvo tik 2007 – 2008 metais.
Palyginus su kitais galimais apsirūpinimo šiluma būdais, centralizuotas šilumos tiekimas (toliau – CŠT) vėl tapo pigiausias apsirūpinimo šiluma būdas. Jis tapo pigesnis netgi lyginant jį su individualiu šildymu, kuris dar susijęs ir su vartojimo rizikomis, ir su lokaliu teršimu, aptarnavimo sąnaudomis bei individualiomis investicijomis atnaujinimui.
Vidutinės Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos kainos ir individualaus šildymo dujomis sąnaudų palyginimas
(energetikos ekspertų atliktas vertinimas)
|
Rodiklis |
CŠT (euro ct/kWh) |
Dujinis katilas (euro ct/kWh) |
Pastabos |
|
Kuro kaina |
5,28(vidutinė šilumos kaina 2015 metų 01-07 mėn.) |
4,17 |
Sunaudotas šilumos kiekis 60 m² buto šildymui ir karšto vandens ruošimui - 8200 kWh, esant 80 % šilumos vartojimo efektyvumui. Metinis dujų suvartojimas 986 m3, o išlaidos dujoms – 342,14 eurų per metus arba 28,51 eurų per mėnesį. Skaičiuojama, kad dujiniu katilu vidutiniškai per mėnesį bus pagaminama 683 kWh šilumos. |
|
Abonentinis mokestis |
- |
0,48 |
3,29 euro per mėnesį. |
|
Buto patalpų ir įrangos rekonstrukcija, pritaikant „dujiniam“ šildymui ir karšto vandens ruošimui. |
- |
1,41 |
Vienkartinės 2896 eurų išlaidos, išdalintos 25-ių metų tarnavimo laikotarpiui. |
|
Amortizacija (katilo įsigijimo kaštai) |
- |
0,88 |
Naujo 10 KW dujinio katilo už 724 eurų pirkimo ir sumontavimo išlaidos padalintos 10 metų eksploatacijos laikotarpiui. |
|
Eksploatacinės išlaidos ir remontas |
- |
0,37 |
Numatomos vidutinės 30 eurų per metus išlaidos katilo aptarnavimui. |
|
Galutinė šilumos kaina (euro ct/kWh be PVM) |
5,28 |
7,31 |
|
Rezultatas rodo, kad šilumos, tiekiamos iš CŠT tinklo, kaina yra mažesnė, nei pagamintos vartojimo vietoje individualiu šilumos šaltiniu. Be to, šioje skaičiuotėje dar neįvertinta:
Įvertinus visas sąnaudas, individualus šildymas taptų dar brangesnis.
Kaina daugeliui žmonių, be abejo, yra didžiausias privalumas. Tačiau yra ir kitų, ne ką mažiau svarbių CŠT privalumų, lyginant su kitais šildymo būdais.
CŠT yra patogiausias vartotojui šildymo būdas. Vartotojui pačiam nereikia rūpintis kuru, nereikia kūrenti, prižiūrėti ar remontuoti įrenginių, o radiatoriai šyla.
Šilumai gaminti CŠT atveju butuose nenaudojami jokie degimo procesai, todėl nėra papildomo atviros ugnies ar sprogimo šaltinio. Taip pat nėra CO2 pritekėjimo į gyvenamąsias patalpas rizikos. Gyvenamojoje vietoje nėra jokio kamino, iš kurio sklistų dūmai, suodžiai, kietosios dalelės ar kitos kenksmingos medžiagos. CŠT atveju, katilinės statomos ten, kur tarša turi mažiausią poveikį gyvenamai aplinkai. Tuo tarpu, vietinės katilinės teršia orą ten kur gyvenama. Be to, CŠT katilinių išmetama tarša yra kontroliuojama valstybės institucijų, jas riboja aplinkosaugos normatyvai, tuo tarpu buitinių katilinių tarša nėra nei stebima, nei kontroliuojama. Taip pat jie kol kas nemoka ir taršos mokesčio, o į CŠT tiekiamos šilumos kainą jis jau yra įskaičiuotas.
Šildant patalpas iš CŠT tinklo, nereikia skirti jokios atskiros patalpos katilinei, kurioje nuolat būtų skiedrų, anglies dulkių ar kitų šiukšlių, kurios, paprastai, visada atsiranda kūrenant kietuoju kuru.
Be to, centralizuotas šildymas gali būti taip pat lanksčiai reguliuojamas kaip ir autonominis šildymas, įrengus šilumos modulius arba kitas šilumos taupymo priemones.
Naudojant šilumą CŠT tinklų, nereikia iš anksto mokėti už kurą. Sumokama tik už faktiškai suvartotą šilumą ir tik pasibaigus mėnesiui. Vartotojai nepriklauso nuo vienos kuro rūšies (pvz., dujų ar kietojo kuro). Centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojai savo šaltiniuose gali naudoti įvairių rūšių kurą.
Be to, 2017–ųjų liepą nustos galioti šiuo metu taikoma 20,95 proc. dydžio nuolaida gamtinių dujų kainai, todėl gyventojams už gamtines dujas nuo 2017-ųjų liepos teks mokėti brangiau, jei nepasikeis situacija rinkoje.
CŠT privalumus įvertina ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai. Pastaruoju metu vis daugiau jų objektų yra prijungiama prie CŠT. Verslininkai puikiai suskaičiuoja, kad įsirenginėti nuosavas katilines, rūpintis kuru ir jį sandėliuoti, prižiūrėti, remontuoti, atėjus laikui, keisti katilus, samdyti tam specialiai apmokytą personalą ir dar turėti nuolatinį gaisro pavojų yra gerokai brangiau, nei vartoti centralizuotai tiekiamą šilumą. Be to, statant naują pastatą (esant techninėms galimybėms), šilumos trasa iki pastato šilumos punkto nutiesiama AB „Kauno energija“ lėšomis!
Deja, to dažniausiai nesuskaičiuoja žmonės, kurie ragina atjungti savo butų ar kitų objektų šildymo ir karšto vandens sistemas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tokiais raginimais susivilioję žmonės patiria tik dar didesnes išlaidas.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 41 narį. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
