| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. vasario 21 d. spaudoje pasirodė AB "Kauno energija" pranešimas: "Centralizuotas šilumos tiekimas – pažangiausias, švariausias ir pigiausias šildymo būdas".
Jau keletą dešimtmečių centralizuotą šilumos tiekimą (CŠT) priimta laikyti miesto šildymu. Juk būtent šis šildymo būdas yra sugalvotas taip, kad geriausiai tiktų aprūpinti šilumą miestus ar kitas tankiai apgyvendintas teritorijas. Šildantis centralizuotai mažiausiai teršiama gyvenamoji aplinka, o šiluma gaminama ir vartotojams tiekiama mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis.
Vakaruose CŠT – pažangus privalumas
Vakarų Europos šalys CŠT laiko pasiekimu (toli gražu ne visose Europos šalyse jis yra išvystytas) ir siekia jį įsirengti. Net kalnuotoje Norvegijoje, kur dėl reljefo ypatumų išvystyti CŠT sudėtinga, didesniuose miestuose šis šildymo būdas jau diegiamas. Tai daroma netgi nepaisant to, kad šioje turtingoje šalyje daugiausiai priimta šildytis elektra.
Tuo tarpu mes, Lietuvoje turėdami išvystytą vakaruose pažangia vertybe laikomą sistemą, viešai raginame ją išardyti ir įsirengti „autonominį“ šildymą, lyg jis būtų panacėja nuo išlaidų, kurios mus užklumpa žiemą. Net televizijos transliuojamose reklamose mes raginame brūkštelti pjūkleliu per vamzdį ir taip pajusti „tikrąjį išsigelbėjimą“ nuo išlaidų šildymui.
Apmaudu, tačiau daug žmonių šiais raginimais patiki. Žmonės dažniausiai nesupranta, kad, atjungdami savo buto ar namo šildymo sistemas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, ne tik nesutaupys, bet dar ir patirs papildomų išlaidų savo buto ar namo šildymo ir karšto vandens sistemai rekonstruoti, taps priklausomi nuo vienos kuro rūšies (nuo dujų ar elektros), įsidiegs bute ar name papildomą sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo smalkėmis pavojaus šaltinį bei patys turės užsiimti šios įrangos priežiūra ir eksploatacija arba mokėti už tai pinigus.
Be to, pramoninėse katilinėse dažniausiai galima deginti įvairių rūšių kurą, ko negalima pasakyti apie buitinius šildymo katilus. Jie dažniausiai būna pritaikyti tik vienai kuro rūšiai. Ir pagalvokite, kas atsitiktų, jei staiga tos kuro rūšies nebeliktų?
CŠT neteršia
Be abejo, vietovėse, kur nėra galimybių įrengti CŠT, žmonėms nori nenori tenka šildytis autonomiškai. Tačiau paprastai tokios vietovės nėra miestai arba jose dominuoja individualūs namai. Tuo tarpu miestų kvartaluose, kur vyrauja daugiabučiai, autonominio šildymo išmetamų teršalų kiekis gyventojams sukeltų sveikatos problemų. Dėl to ir reikalingas CŠT, nes jis užtikrina, kad gyvenamoji aplinka nebus teršiama ir gyventojai kvėpuos švariu oru.
Dideliuose pramoniniuose katiluose pagaminta šiluma pasiekia didelį skaičių vartotojų. Paprastai, šilumos tiekimo įmonių katilinės įrengtos atokiau nuo tankiai apgyvendintų rajonų (su išimtimis), o jų dūmai išmetami į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir neteršia oro, kuriuo kvėpuojame. Be to, ši dūmai yra išvalomi specialiais filtrais ir įrenginiais, kurie neleidžia į aplinką pasklisti kietosioms dalelėms bei kitiems teršalams. Dažniausiai, pramoninių katilinių išmetama tarša būna dešimtimis kartų mažesnė, nei leidžiama.
CŠT katilinių išmetama tarša yra kontroliuojama valstybės institucijų, jas riboja aplinkosaugos normatyvai, tuo tarpu daugybės buitinių katiliukų tarša beveik nėra kontroliuojama. Gerai, jei katiluose deginamos gamtinės dujos, tačiau jei šildomasi krosnimis, dažniausiai jose deginama viskas, kas dega. Ir tokios krosnys bei katilai teršia orą ten, kur gyvena žmonės.
Autonominis šildymas – ne pigiau
Daugelis su šiuo teiginiu, aišku, nenorėtų sutikti. Tačiau, jei nesutinkantieji suskaičiuotų visas autonominio šildymo sąnaudas, greičiausiai, iškart nuomonę pakeistų.
Energetikos specialistų skaičiavimais, vartotojui, atjungusiam savo butą nuo CŠT sistemos ir įsirengusiam „autonominį“ dujinį šildymą, viena kilovatvalandė šilumos kainuoja apie 7,9 cento, įvertinus visas įrangos pirkimo, sistemos pertvarkymo, kuro ir eksploatacijos sąnaudas. Ir tai tik jei katilo naudingo veikimo koeficientas (NVK) yra lygus 1,05, kas iš tiesų yra dažniausiai tik gamintojų deklaruojamas dydis, realiai beveik niekada nepasiekiamas. O jei skaičiuosime realiai pasiekiamą katilo NVK (0,95), tai šilumos kilovatvalandės kaina apskritai padidėja iki maždaug 8,4 cento.
Tuo tarpu, vidutinė AB „Kauno energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2016 metais buvo 5,02 ct/kWh be PVM. Taigi, skirtumas akivaizdus. Tik kažkodėl CŠT oponentai niekaip nenori to pripažinti.
CŠT gali būti reguliuojamas individualiai
Bene didžiausias CŠT oponentų argumentas – vartotojas negali pradėti ar baigti šildytis kada panorėjęs bei negali individualiai reguliuoti šildymo savo bute.
Galima drąsiai pasakyti, jog šis argumentas yra pasenęs. Įrengiant naujas arba rekonstruojant senas CŠT sistemas pastatuose, siūloma nemažai individualaus reguliavimo priemonių.
Viena iš tokių priemonių – mažos galios šilumos moduliai, kurie leidžia ne tik individualiai reguliuoti norimą suvartoti šilumos kiekį, bet ir įjungti arba atjungti šildymą atskiruose kambariuose, pačiam ruošti karštą vandenį bei turėti visą individualią šilumos ir karšto vandens apskaitą. Tokie moduliai įrengiami butuose, dažniausiai vonios kambarių sienose, jie neužima daug vietos, negadina estetinio sienos vaizdo ir yra patogūs naudoti. Moduliai – gera išeitis tiems, kas nori nepriklausyti nuo kaimynų, turėti individualią apskaitą ir individualias reguliavimo galimybes.
Šilumos modulius galima naudoti kaip ekonomiškai pagrįstą alternatyvą autonominiam šildymui dujomis. Tokioje sistemoje labai lengva įrengti individualią apskaitą, karštas vanduo ruošiamas vietoje, todėl nebereikia karšto vandens tiekimo ir cirkuliacinės linijos, kitaip vadinamo „gyvatuko“, dėl kurio gyventojai dažnai būna nepatenkinti. Taip pat sumažėja ir šilumos nuostoliai vamzdynuose.
Kaune jau yra keletas namų, kuriuose yra sumontuoti šilumos moduliai. Pastaruoju metu, Lietuvoje spartėjant renovacijos procesams, šilumos moduliai vis dažniau įrengiami vartotojų butuose kaip efektyvi šilumos taupymo priemonė.
Taip pat, norint subalansuoti daugiabučio namo šildymo sistemos veikimą, rekomenduojama ant stovų įsirengti balansinius ventilius. Tai didelių investicijų ir pastangų nereikalaujantis veiksmas, leidžiantis visiems namo gyventojams jaustis komfortiškai ir nepermokėti už pastate suvartotą šilumą. Balansiniai ventiliai beveik visada įrengiami atnaujinant šildymo sistemas.
Dar vienas senų sistemų patobulinimas galėtų būti termostatinių ventilių įrengimas prie radiatorių. Jie leidžia ne tik palaikyti norimą patalpos temperatūrą, bet ir išnaudoti kitų šaltinių (saulės, viryklių, elektros prietaisų) skleidžiamą šilumą. Taip pat jais galima ir apriboti patalpų temperatūrą.
CŠT privalumus įvertina ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai. Pastaruoju metu vis daugiau jų objektų yra prijungiama prie CŠT. Verslininkai puikiai suskaičiuoja, kad įsirenginėti nuosavas katilines, rūpintis kuru ir jį sandėliuoti, prižiūrėti, remontuoti, atėjus laikui, keisti katilus, samdyti tam specialiai apmokytą personalą ir dar turėti nuolatinį gaisro pavojų yra gerokai brangiau, nei vartoti centralizuotai tiekiamą šilumą.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 42 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
