Litbioma - Centralizuotas šilumos tiekimas – pigiausias, saugiausias ir švariausias būdas apsirūpinti šiluma

Centralizuotas šilumos tiekimas – pigiausias, saugiausias ir švariausias būdas apsirūpinti šiluma

Š. m. liepos 13 d. AB „Kauno energija“ internetinėje svetainėje pasirodė straipsnis „Centralizuotas šilumos tiekimas – pigiausias, saugiausias ir švariausias būdas apsirūpinti šiluma“.

2015 metų pavasarį dėl AB „Kauno energija“ įvykdytų investicijų į biokuro deginimo įrenginius bei padidėjusios konkurencijos tarp šilumos gamintojų, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune, palyginus su buvusia didžiausia, sumažėjo daugiau, nei 50 proc. ir šiuo metu sudaro apie 5 euro centus už kilovatvalandę (be PVM). Panaši centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo tik 2007 – 2008 metais. Palyginus su kitais galimais apsirūpinimo šiluma būdais, centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) vėl tapo pigiausias apsirūpinimo šiluma būdas.

Jungtis prie CŠT apsimoka, nes:

tai pigiausias apsirūpinimo šiluma būdas;
•   tai patogiausias apsirūpinimo šiluma būdas. Vartotojui nieko nereikia daryti, o radiatoriai šyla. Nereikia rūpintis kuru, nereikia patiems kūrenti, prižiūrėti ar remontuoti katilo ir t.t. Be to, centralizuotas šildymas gali būti taip pat lanksčiai reguliuojamas kaip ir autonominis šildymas, įrengus šilumos modulius;
•   tai saugiausias apsirūpinimo šiluma būdas. Šilumai gaminti nenaudojami jokie papildomi degimo procesai, nėra papildomo atviros ugnies ar sprogimo šaltinio. Taip pat nėra CO₂ pritekėjimo į gyvenamąsias patalpas rizikos;
•   tai švariausias apsirūpinimo šiluma būdas:
-   gyvenamojoje vietoje nėra jokio kamino, iš kurio sklistų dūmai, suodžiai, kietosios dalelės ar kitos kenksmingos medžiagos. Pramoninės katilinės statomos ten, kur tarša turi mažiausią poveikį gyvenamai aplinkai. Tuo tarpu, vietinės katilinės teršia orą ten kur gyvenama. Pramoninių katilinių išmetama tarša yra kontroliuojama valstybės institucijų, jas riboja aplinkosaugos normatyvai, tuo tarpu buitinių katilinių tarša nėra nei stebima, nei kontroliuojama;
-   nėra jokių skiedrų, anglies dulkių ar kitų šiukšlių, kurios, paprastai, visada atsiranda kūrenant kietuoju kuru.

Be to, naudojant šilumą iš CŠT tinklų:

nereikia atskiros patalpos ar vietos kietojo kuro sandėliavimui;
• nėra jokių išankstinių mokėjimų už kurą. Vartotojai moka tik už faktiškai suvartotą šilumą ir tik pasibaigus mėnesiui;
• vartotojai nepriklauso nuo vienos kuro rūšies (pvz., dujų ar kietojo kuro). Centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojai savo šaltiniuose gali naudoti įvairių rūšių kurą;
• kol kas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus centralizuotai tiekiamai šilumai galioja lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Tuo tarpu, šildymui naudojant gamtines dujas ar kitų rūšių kurą, taikomas 21 proc. PVM tarifas.

CŠT privalumus įvertina ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai. Pastaruoju metu vis daugiau jų objektų yra prijungiama prie CŠT. Verslininkai puikiai suskaičiuoja, kad įsirenginėti nuosavas katilines, rūpintis kuru ir jį sandėliuoti, prižiūrėti, remontuoti, atėjus laikui, keisti katilus, samdyti tam specialiai apmokytą personalą ir dar turėti nuolatinį gaisro pavojų yra gerokai brangiau, nei vartoti centralizuotai tiekiamą šilumą. Deja, to dažniausiai nesuskaičiuoja žmonės, kurie ragina atjungti savo butų ar kitų objektų šildymo ir karšto vandens sistemas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tokiais raginimais susivilioję žmonės tik įstumiami į dar didesnes išlaidas, nei jei nebūtų ėmęsi jokių veiksmų.

Vidutinės Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos kainos ir individualaus „dujinio“ šildymo sąnaudų palyginimas (nepriklausomų energetikos ekspertų atliktas vertinimas)

Rodiklis	CŠT	Dujinis katilas	Pastabos
Rodiklis	Euro ct/kWh	Euro ct/kWh	Pastabos
Kuras	5,28 (vidutinė šilumos kaina 2015 metų 01-07 mėn.)	5,00	Sunaudotas kuras 60 m² buto šildymui ir karšto vandens ruošimui - 10320 kWh, esant 80% metiniam efektyvumui. Metinis dujų suvartojimas - 1387 m³, o išlaidos dujoms – 477,13 Eur per metus arba 39,76 Eur per mėnesį. Skaičiuojama, kad dujiniu katilu vidutiniškai per mėnesį bus pagaminama 860 kWh šilumos.
Abonentinis mokestis	-	0,38	3,29 Eur/mėn.
Buto patalpų ir įrangos rekonstrukcija, pritaikant „dujiniam“ šildymui ir karšto vandens ruošimui.	-	1,12	Vienkartinės išlaidos 2896 Eur apimtyje, išdalintos 25-ių metų tarnavimo laikotarpiui.
Amortizacija (katilo įsigijimo kaštai)	-	0,7	Naujo 10 KW dujinio katilo už 724 Eur pirkimo ir sumontavimo išlaidos padalintos 10 metų eksploatacijos laikotarpiui.
Eksploatacinės išlaidos ir remontas	-	0,29	Numatomos vidutinės 30 Eur per metus išlaidos katilo aptarnavimui.
Galutinė šilumos kaina (euro ct/kWh be PVM)	5,28	7,49

Šioje skaičiuotėje dar neįvertinta:
•   elektros sąnaudos siurbliams,
•   savininko darbo ir sugaišto laiko sąnaudos,
•   transporto išlaidos,
•   skolinimosi kaštai arba nuosavų pinigų prarastos palūkanos bankuose.

Įvertinus visas sąnaudas, gautas rezultatas rodo, kad šilumos, tiekiamos iš CŠT tinklo, kilovatvalandės kaina yra mažesnė, nei pagamintos vartojimo vietoje individualiu šilumos šaltiniu.

Esame nariai

	Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.
	WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.
	LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.
	EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.
	LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.

Bendradarbiaujame

	VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija.
	LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.
	LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.
	UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.
	VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.
	KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
	VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.

Mūsų nariai

2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.

Biokuro gamintojai ir tiekėjai

Energijos gamybos įranga

Mokslo ir biomasės išteklių sekcija

Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija

Energijos gamintojų sekcija

Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.

Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas

Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.

Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.

LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.

Dokumentai ir statistika

Dokumentai ir statistika Lietuvoje

Dokumentai ir statistika pasaulyje

Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA

Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.

Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.

Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.

Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje

2016 metų duomenimis miškai dengia net 33,3 % (22 00000 ha.) visos Lietuvos teritorijos. Per paskutinius dešimt metų miškų kiekis Lietuvoje yra išaugęs 131 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 2 %. Miškų pasiskirstymą galite matyti žemėlapyje:

Taigi pasiekti, jog biomasės energetika Centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje sudarytų 80 - 90 % tikrai galime. Paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai rodo, kad 2020–2025 m. be kasmetinio medienos prieaugio (~1,5 mln. tne), galima panaudoti agrobiomasę (~ 440 tūkst. tne), komunalines atliekas (~ 200 tūkst. tne) bei tamsiąsias durpes (~ 80 - 100 tūkst. tne). Tokiu atveju kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra virš 2,2 mln. tne. Į šį skaičių neįtraukiami neskaičiuojami rezervai (nepanaudotas nusausintas dumblas ~ 70 000 t; nepanaudoti žemės plotai ~ 170 – 280 tūkst. ha; kuriuose galima būtų auginti trumpos rotacijos energinius želdinius (karklus, hibridines drebules, įvairias daugiametes žoles)).

Biomasės dalis centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoja:

Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).

Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.

~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:

Oro taršos mažinimą
Biokuro kainų mažėjimą (dėl efektyvumo sutaupyta biokuro žaliava keliautų į CŠT rinką arba plokščių pramonę)
Nacionalinės pramonės palaikymą
Darbo vietas, geresnį eksporto importo balansą, socialinę naudą
Patogesnę gyvenimo aplinką vartotojams.

Biomasės energetikos sektorius

Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba	~ 7500 darbuotojų
Biokuro pramonės apyvarta per metus	~ 300 mln. eur
Biokuro technologijų eksportuojama per metus	~ 100 mln. eur

Biokuro ir dujų kainų palyginimas

Vilnius GreenTech konferencija 2021

Šildymas Žemaitijoje - biokuras pigus, bet šiluma joje ir toliau brangsta?

„Susižavėję trumpalaikiu pelnu galime vienu ypu išnaikinti per 25-30 metų palaipsniui sulipdytą vietinę biokuro pramonę" - Asociacijos LITBIOMA narys Raimondas Štreimikis