| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. sausio 30 d. dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė Kazimiero Šliužo straipsnis: "Centrinis šildymas skelbia atgimimą", kurį galite rasti čia.
Centralizuota šilumos tiekimo sistema atgauna savo pranašumus ir pamažu ne tik susigrąžina anksčiau ją palikusius vartotojus, bet ir priglaudžia naujos statybos daugiabučius bei individualius gyvenamuosius namus. Taip teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų. Kokia jų dalis naudojasi centralizuota šilumos tiekimo sistema?
Skaičiai skiriasi, nes bendroji statistika skaičiuoja ir daugiabučius, esančius kaimiškose gyvenvietėse, o mes skaičiuojame tik miestuose esančius kelių aukštų pastatus. 2017 metų rugsėjį šalyje buvo 17,2 tūkst. LŠTA įmonių aptarnaujamų daugiabučių, o dar 687 daugiabučius aptarnavo kitos įmonės. Šiuose namuose yra įrengta 700 tūkst. butų.
Lietuvoje centrinio šildymo sistema po poros metų minės 80 metų jubiliejų. Pirmą kartą ji buvo išbandyta 1939 metų birželio 12 dieną Kauno klinikose. Daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių toks centralizuotas šilumos tiekimas nėra paplitęs, o labiausiai jis išplėtotas Skandinavijoje.
Prieš porą dešimtmečių smarkiai pakilus centralizuoto šilumos tiekimo kainoms, nemažai vartotojų jo atsisakė. Kaip yra dabar?
Pasitikėjimas centriniu šildymu iš tikrųjų buvo prigesęs dėl per didelių sąskaitų. Vartotojai, nusprendę būstą šildytis patys, vieni rinkosi gamtines dujas, kiti – elektros energiją. Kai kurie naujos statybos daugiabučiai įsirengė vietines plokštelines boilerines katilines, kiti statėsi kvartalines. Ir vienos, ir kitos naudoja gamtines dujas, bet tuo metu tai buvo kiek pigiau negu centralizuotas šildymas.
Tikra revoliucija prasidėjo prieš keletą metų, pradėjus vis plačiau naudoti biomasę. Dabar biokuras sudaro beveik 70 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro, o iki 2020 metų šią dalį tikimės padidinti iki keturių penktadalių.
Vilniaus daugiabučių rajone Salomėjos Nėries gatvėje šešiolikai namų šilumą autonomiškai tiekia UAB „Balterma ir ko“. Šio kvartalo gyventojai už šilumos kilovatvalandę moka 6,93 cento. Tuo metu kiti vilniečiai, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, moka po 5,02 cento. Bet minėtos gatvės gyventojai už šildymą moka gerokai mažiau negu vidutiniškai sostinėje – jų namai nauji, taupo šilumą.
Kitas pavyzdys: Ignalinoje 80 proc. namų yra modernizuoti, tad ten būsto kvadratiniam metrui šildyti tenka 10 kWh šiluminės energijos, o vidutiniškai Lietuvoje – 15 kilovatvalandžių.
Gal ne vien kaina buvo kalta dėl sumažėjusio centralizuotos šilumos populiarumo. O žiemą žaliuojančios pievelės virš šilumos trasų? Centrinis šildymas kritikuotas dėl didelių nuostolių tinkluose.
Iš tikrųjų žemę šildydavo 32 proc. centralizuotai pagamintos šilumos. Dabar nuostoliai trasose sumažinti iki 15 procentų. Kasmet atnaujinama ir pakeičiama vidutiniškai po 50 kilometrų vamzdyno – jau nutiesta naujų arba pakeista 700 kilometrų vamzdyno. Iš viso centrinio šildymo sistemoje yra apie 5 tūkst. kilometrų įvairaus skersmens vamzdynų.
Didžiausia bėda šilumos ūkyje yra senieji daugiabučiai ir jų šilumos mazgai bei pati šildymo sistema namų viduje. Senų elevatorinių šilumos mazgų namuose dar likę apie 5,5 tūkstančio, o naujų modernių yra 8,6 tūkstančio.
Opiausia problema yra šilumos nuostoliai miestų senamiesčiuose. Ten šilumą butuose sulaiko storos pastatų sienos, bet šiluminiai mazgai namuose itin susidėvėję. Šildyti reikia ir didžiulius tų namų rūsius, ir šlaitines pastoges. Energija prarandama, bet už ją tenka mokėti.
Iki 2016 metų turėjo būti įgyvendinta Europos Komisijos direktyva visuose butuose turėti šilumos apskaitos prietaisus. Ar nesulauksime baudų, kad to nepasiekėme?
Nebaus. Juk tai ne reikalavimas, o tik rekomendacija. Gyventojų sunaudojama šiluma, skirtingai nei elektra, dujos ir vanduo, yra sunkiai suskaičiuojama. Kiekviename bute skaitiklis gali parodyti, kiek jame energijos sunaudota, bet svarbiausia – ką rodo skaitiklis namo įvade. Didžiuliai šilumos kiekiai dingsta laiptinėse, kitose negyvenamose namo patalpose. Šiuose nuostolius tenka dalytis visų butų savininkams. Įrengti individualius šilumos skaitiklius butuose – tikrai nėra pagrindinė problema.
Dabar biokuras sudaro beveik 70 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro, o iki 2020 metų šią dalį tikimės padidinti iki keturių penktadalių.
Kokią matote centralizuoto šilumos tiekimo ateitį Lietuvoje?
Kadangi dabar centralizuotos šilumos kaina mažėja, dauguma naujų pastatų jungiasi prie šios šildymo sistemos. Raginame ir individualius namus jungtis prie jos – tai naudinga. Antai Tauragėje yra priemiestis, kuriame visi namai, užgesinę savo individualius katilus, prisijungė prie centrinio šildymo. Taip seniai elgiasi ir skandinavai. Pastebime, kad į sistemą vis daugiau grįžta tų klientų, kurie anksčiau nuo jos atsijungė.
Skaičiai
*Lietuvoje šilumos energiją gamina ir tiekia 32 įmonės, turinčios filialų savivaldybėse. Dar 44 nepriklausomi šilumos tiekėjai tiekia 31 proc. šilumos energijos.
*Nuostoliai šilumos tinkluose per du dešimtmečius sumažėjo nuo 32 iki 15 proc. (nuo 9 iki 7,5 mlrd. kWh).
*2007 metais biokuras sudarė 2 proc. viso šilumos ūkyje naudojamo kuro, 2017 metais – 69 procentus.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
