Š.m. sausio 2 d. LR Energetikos ministerijoje įvyko pasitarimas dėl Energetikos ministerijos inicijuoto tyrimo „Ateities perspektyvos vertinimas įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis“. Taip pat š.m. sausio 6 d. Energetikos ministerijoje įvyko pasitarimas ir dėl tiriamojo darbo „Lietuvos centralizuoto šilumos ūkio ir atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių analizės bei ateities perspektyvos vertinimo įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis“. Be kitų energetikos ekspertų abiejuose pasitarimuose dalyvavo ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.

   Abu šie tiriamieji darbai yra tiesiogiai susiję, kadangi juos rengia Energetikos ministerijos pasamdyta konsultacinė kompanija „Civitta“ ir kurių tikslas yra padėti Energetikos ministerijai suformuoti tiek atsinaujinančių išteklių energetikos, tiek centralizuotos šilumos ūkio vystymosi kryptis laikotarpiui iki 2020 m.

   Iš principo yra gerai tai, kad darbo rengėjai numato, jog Lietuvoje 60-80 % centralizuotos šilumos bus gaminama iš biokuro ir modeliuoja atskirus šilumos ūkio vystymosi scenarijus tiems didiesiems Lietuvos miestams, kuriuose biokuras naudojamas dar per menkai. Tačiau asociacija LITBIOMA pažymi (ir pastabas pateikė raštu tiriamųjų darbų rengėjams), kad tiriamuosiuose darbuose yra biomasės energetikos vystymosi aspektų, kurie, mūsų nuomone, nėra pakankamai įvertinti.

  Visų pirma, mūsų nuomone, per menkai vertinamos biokuro kogeneracijos galimybės ir neišnagrinėjama ta nauda, kurią gali duoti efektyvios biokuro kogeneracijos vystymas, paremtas tokio aukštos kokybės biokuro kaip medienos ir šiaudų granulės naudojimu. Labai svarbu pastebėti, kad šiai dienai medienos ir šiaudų granulės šilumos ir elektros gamybai Lietuvoje praktiškai nenaudojamos, o visas pagamintas šios rūšies biokuras yra eksportuojamas.

   Taip pat asociacija LITBIOMA atkreipia dėmesį, kad prognozuojant biokuro kainas nėra išnagrinėta ir atsižvelgta į tokius svarbius aspektus kaip:

-   biokuro importo/eksporto balansas iki 2020 m.;

-   efektyviai biomasės kogeneracijai iš viso nenumatoma naudoti medienos ir šiaudų granulių (o tai atlaisvintų didelius medienos skiedros kiekius ir atitinkamai stabdytų šios biokuro rūšies kainų augimą kitiems vartotojams);

-   neišnagrinėjami biokuro kiekio ir rūšies numatomi pasikeitimai individualių namų, neprijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos, šildyme. Neefektyviai naudojamas malkas keičiant biokuro granulėmis, kurios bus kūrenamos efektyviuose, naujuose, automatizuotuose katiluose, būtų atlaisvinamas ženklus malkų kiekis (teoriškai iki 1 mln. kietmetrių kasmet), kurį galima panaudoti centralizuotos šilumos sektoriuje;

-   ar mažėjant dujų vartojimui CŠT sektoriuje, jų kaina CŠT įmonėms kils ar kris.

   Kadangi trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bazinis centralizuotos šilumos poreikis numatomas padengti deginant rūšiuotas komunalines atliekas ir kietąjį atgautąjį kurą (KAK), tai apsirūpinimas tokiu kuru ir teisinės prielaidos jo naudojimui taip pat turi būti atskirai įvertintos. Keletas klausimų, kurie, mūsų nuomone, prieš įgyvendinant planus turėtų būti atsakyti:

-   ar bus komunalinės atliekos vežamos iš vieno Lietuvos regiono į kitą;

-  kaip komunalinių atliekų, tinkamų deginimui, kiekio susidarymą įtakos vystomas pirminis rūšiavimas;

-   ar mechaninio biologinio apdirbimo (MBA) gamyklų gaminamas KAK bus kuras, už kurį reikės mokėti, ar atvirkščiai – gamybos atlieka, už kurios sudeginimą reikės primokėti;

   Priimamiems sprendimams kuo tikslesnis biokuro kainų prognozavimas laikotarpiui iki 2020 m. ir skatinimas biokuro kogeneracijai naudoti pažangiausias technologijas yra ypatingai svarbūs, todėl atsakymai į šiuos klausimus yra būtini siekiant Lietuvoje maksimaliai panaudoti biomasės energetikos potencialą.