Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š.m. sausio 2 d. LR Energetikos ministerijoje įvyko pasitarimas dėl Energetikos ministerijos inicijuoto tyrimo „Ateities perspektyvos vertinimas įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis“. Taip pat š.m. sausio 6 d. Energetikos ministerijoje įvyko pasitarimas ir dėl tiriamojo darbo „Lietuvos centralizuoto šilumos ūkio ir atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių analizės bei ateities perspektyvos vertinimo įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis“. Be kitų energetikos ekspertų abiejuose pasitarimuose dalyvavo ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.
Abu šie tiriamieji darbai yra tiesiogiai susiję, kadangi juos rengia Energetikos ministerijos pasamdyta konsultacinė kompanija „Civitta“ ir kurių tikslas yra padėti Energetikos ministerijai suformuoti tiek atsinaujinančių išteklių energetikos, tiek centralizuotos šilumos ūkio vystymosi kryptis laikotarpiui iki 2020 m.
Iš principo yra gerai tai, kad darbo rengėjai numato, jog Lietuvoje 60-80 % centralizuotos šilumos bus gaminama iš biokuro ir modeliuoja atskirus šilumos ūkio vystymosi scenarijus tiems didiesiems Lietuvos miestams, kuriuose biokuras naudojamas dar per menkai. Tačiau asociacija LITBIOMA pažymi (ir pastabas pateikė raštu tiriamųjų darbų rengėjams), kad tiriamuosiuose darbuose yra biomasės energetikos vystymosi aspektų, kurie, mūsų nuomone, nėra pakankamai įvertinti.
Visų pirma, mūsų nuomone, per menkai vertinamos biokuro kogeneracijos galimybės ir neišnagrinėjama ta nauda, kurią gali duoti efektyvios biokuro kogeneracijos vystymas, paremtas tokio aukštos kokybės biokuro kaip medienos ir šiaudų granulės naudojimu. Labai svarbu pastebėti, kad šiai dienai medienos ir šiaudų granulės šilumos ir elektros gamybai Lietuvoje praktiškai nenaudojamos, o visas pagamintas šios rūšies biokuras yra eksportuojamas.
Taip pat asociacija LITBIOMA atkreipia dėmesį, kad prognozuojant biokuro kainas nėra išnagrinėta ir atsižvelgta į tokius svarbius aspektus kaip:
- biokuro importo/eksporto balansas iki 2020 m.;
- efektyviai biomasės kogeneracijai iš viso nenumatoma naudoti medienos ir šiaudų granulių (o tai atlaisvintų didelius medienos skiedros kiekius ir atitinkamai stabdytų šios biokuro rūšies kainų augimą kitiems vartotojams);
- neišnagrinėjami biokuro kiekio ir rūšies numatomi pasikeitimai individualių namų, neprijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos, šildyme. Neefektyviai naudojamas malkas keičiant biokuro granulėmis, kurios bus kūrenamos efektyviuose, naujuose, automatizuotuose katiluose, būtų atlaisvinamas ženklus malkų kiekis (teoriškai iki 1 mln. kietmetrių kasmet), kurį galima panaudoti centralizuotos šilumos sektoriuje;
- ar mažėjant dujų vartojimui CŠT sektoriuje, jų kaina CŠT įmonėms kils ar kris.
Kadangi trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bazinis centralizuotos šilumos poreikis numatomas padengti deginant rūšiuotas komunalines atliekas ir kietąjį atgautąjį kurą (KAK), tai apsirūpinimas tokiu kuru ir teisinės prielaidos jo naudojimui taip pat turi būti atskirai įvertintos. Keletas klausimų, kurie, mūsų nuomone, prieš įgyvendinant planus turėtų būti atsakyti:
- ar bus komunalinės atliekos vežamos iš vieno Lietuvos regiono į kitą;
- kaip komunalinių atliekų, tinkamų deginimui, kiekio susidarymą įtakos vystomas pirminis rūšiavimas;
- ar mechaninio biologinio apdirbimo (MBA) gamyklų gaminamas KAK bus kuras, už kurį reikės mokėti, ar atvirkščiai – gamybos atlieka, už kurios sudeginimą reikės primokėti;
Priimamiems sprendimams kuo tikslesnis biokuro kainų prognozavimas laikotarpiui iki 2020 m. ir skatinimas biokuro kogeneracijai naudoti pažangiausias technologijas yra ypatingai svarbūs, todėl atsakymai į šiuos klausimus yra būtini siekiant Lietuvoje maksimaliai panaudoti biomasės energetikos potencialą.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas