| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Birželį pirmą kartą Vilniuje vyko vienas svarbiausių šių metų Europos elektros sektoriaus renginių – Europos elektros energetikos asociacijos EURELECTRIC metinė konferencija. Jame dalyvavo apie 400 sektoriaus lyderių iš viso žemyno – nuo didžiausių energetikos įmonių vadovų iki ekspertų bei žurnalistų. Konferencijos dalyviai pranešimuose ir diskusijose aptarė pasaulines tendencijas, kurios artimoje ateityje iš pagrindų pakeis ir Europos energetiką. Pokalbiuose daugiausia dėmesio sulaukė 3 tendencijos.
1. Nors nafta atpigo, atsinaujinanti energetika rekordiškai auga
Nepaisant kritusių naftos kainų, praėjusiais metais į „švarią“ energetiką pasaulyje buvo investuota didžiausia suma per dešimtmetį – daugiau kaip 300 mlrd. USD. Kaip rodo „Bloomberg“ atsinaujinančių išteklių rinkos analizė, vien Kinija – viena didžiausių aplinkos teršėjų pasaulyje – per 11 metų investicijas į atsinaujinančius išteklius išaugino nuo 3 mlrd. USD iki daugiau nei 100 mlrd. USD.
EURELECTRIC duomenimis, Europoje 2014 m. daugiau kaip pusė elektros energijos buvo pagaminta iš mažai taršių šaltinių, o beveik trečdalis – iš atsinaujinančių energijos išteklių. „British Petroleum“ suskaičiavo, kad atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas 2015 m. pasauliniu mastu augo 15 proc. – iš jų buvo sugeneruota 7 proc. visos elektros energijos.
Prognozuojama, jog atsinaujinanti energetika ir toliau tvirtins savo pozicijas rinkose, o 2040 m. Europoje net 70 proc. elektros energijos bus generuojama naudojant atsinaujinančios energijos išteklius. Prie sėkmingo šio sektoriaus augimo ypač prisideda technologinė pažanga. Ji leidžia vis labiau mažinti tokios energijos kaštus. Skaičiuojama, jog iki 2030 m. atsinaujinanti energetika taps pigiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu daugelyje pasaulio valstybių.
2. Elektromobilių revoliucija – vos už 6 metų
„Bloomberg“ prognozuoja, jog ilgai laukta elektromobilių revoliucija pagaliau įvyks 2022 m. Teigiama, kad tuomet turėtų įsibėgėti iš tiesų masinė vartotojams įperkamų elektromobilių gamyba.
Numatoma, kad iki 2040 m. elektromobilių pardavimai pasaulyje pasieks 41 mln. vienetų ir sudarys daugiau nei trečdalį (35%) visų naujų automobilių pardavimų. Tai reikštų, kad, lyginant su 2015 m. duomenimis, elektromobilių pardavimai išaugtų 90 kartų. Jei tokie lūkesčiai pasitvirtins, po 20-30 m. pasaulinė transporto rinka pasikeis neatpažįstamai, o šie pokyčiai bus juntami ir kitose ekonomikos srityse.
Ilgai pagrindinė kliūtis masinei elektromobilių gamybai buvo didelė kaina, o nemažą jos dalį lėmė brangi baterija. Tačiau nuo 2010 m., per 5 metus, bateriją pavyko atpiginti daugiau nei 60 proc. Tai įgalina naują elektromobilių gamybos erą. Jos pradžios ženklas – nauji masiniam vartojimui skirti elektromobilių modeliai. Vien tik „Tesla 3“ modelio išankstiniai užsakymai siekia daugiau kaip 200 tūkst. vnt.
3. Skaitmenizacija palies kiekvieno namus
Visgi vieną didžiausių ir paprastiems energijos vartotojams labiausiai juntamų transformacijų atneša visuotinė skaitmenizacija: daiktų internetas, didieji duomenys (angl. big data) debesijos (angl. cloud) paslaugos ir kiti išmanūs sprendimai, kurie neišvengiamai prisidės prie esminių pokyčių energetikos sektoriuje.
Skaitmenizacija energijos vartotojams suteiks didesnę pasirinkimo laisvę ir išsamią informaciją realiuoju laiku apie energijos suvartojimą kiekviename namų ūkyje ar organizacijoje, o tai leis priimti su individualiu energijos vartojimu susijusius sprendimus.
Pavyzdžiui, matydami elektros kainas realiuoju laiku jie galės savarankiškai nutarti, kada verta pirkti energiją, o kada verčiau ją parduoti rinkoje (pvz., elektrą, pagamintą ant namo stogo įrengtų saulės elementų). Skaitmenizacija paremti kasdieniniai sprendimai taip pat leis visas su komunalinėmis paslaugomis susijusias funkcijas valdyti kur kas patogiau – tiesiog iš išmaniojo telefono ar kito įrenginio.
Toks vartotojų įgalinimas keis ir visos energetikos ateitį. Remiantis IEA duomenimis, jau 2014 m. net trečdalis pasaulinėje rinkoje instaliuotų saulės energijos pajėgumų buvo įdiegta namų ūkiuose. Skaitmenizacija kurs paskatas dar daugiau žmonių savo namuose diegtis panašius sprendimus, o tai, savo ruožtu, spartins perėjimą prie švaresnės ir tvaresnės energetikos.
Taigi energetika žengia į naują pokyčių etapą, kuris pakeis sektoriaus veidą iš esmės. Tačiau svarbiausia, kad jų pagrindu bus sukurta švaresnė, efektyvesnė, labiau į vartotoją ir jo poreikius orientuota energetika.
Straipsnio autorius - UAB ,,Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dr. Dalius Misiūnas
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/dalius-misiunas-kokias-transformacijas-prognozuoja-energetikos-ekspertai-18-641695
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
