| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Vilnius, rugpjūčio 5 d. (BNS). Vyriausybei siūlant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui nuo kitų metų padidinti nuo 9 iki 15 proc., didžiajai daliai gyventojų šildymas pabrangs apie 3 eurus, o prastos būklės daugiabučių gyventojai gaus apie 6 eurais didesnes sąskaitas, skaičiuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).
Banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė sako, kad komunalinės paslaugos ir būsto šildymas sudaro bene didžiausią šeimų išlaidų dalį, todėl bet koks paslaugų pabrangimas skaudžiai atsilieps gyventojams.
Norėtų diferencijuoti PVM tarifą
LŠTA vadovas Vytautas Stasiūnas sako, kad Vyriausybė turėtų palikti PVM tarifo lengvatą šildymui bent jau prasčiausios būklės daugiabučių namų gyventojams.
„Didžioji dalis visuomenės gyvena sovietinės statybos neapšiltintuose daugiabučiuose namuose. Kadangi beveik 10 metų centralizuotos šilumos tiekimo sistemos vartotojai turėjo lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, mūsų nuostata yra, kad kol valstybė nepadėjo gyventojams modernizuoti ir apšiltinti namų, tol turi būti taikoma lengvata“, - BNS sakė V.Stasiūnas.
Anot jo, asociacija palaikytų ketinimus diferencijuoti PVM tarifą, priklausomai nuo gyvenamojo namo būklės, tačiau pripažįsta, kad tai - sudėtingas veiksmas.
Išlaidos šildymui - didelė našta gyventojams
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad būsto išlaikymo išlaidos yra vienos iš būtinųjų išlaidų namų ūkio biudžete, o mokesčiai už komunalines paslaugas ir konkrečiai būtent už šildymą sudaro didelę dalį šios grupės išlaidų.
„Tie gyventojai, kurie gyvena senos statybos nerenovuotose būstuose, šilumai išleidžia ženkliai daugiau, nei tie, kurie įsikūrę naujuose namuose. Naujuose būstuose dažniausiai kuriasi jaunos šeimos, tai - dažnai nuomojamas ar su paskola įsigytas nekilnojamasis turtas, tad šie gyventojai turi skirti nemažą dalį savo biudžeto dengti įsipareigojimams. Senesnės statybos būstuose gyvena vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie ir taip šiandien taupo kiekvieną eurą. Todėl bet kokiu atveju, net kompromisinis 15 proc. PVM tarifas turės ženklią įtaką namų ūkių išlaidoms“, - BNS teigė J.Cvilikienė.
2016 metais „Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidžia, kad išlaidos šildymui visose Baltijos sostinėse sudaro daugiau nei trečdalį, o Vilniuje - pusę visų būsto išlaikymo mokesčių per mėnesį (Vilniuje – 51 proc., Rygoje – 37 proc., Taline – 40 proc.).
Anot J.Cvilikienės, Lietuvoje gana didelė dalis pajamų yra skiriama būtent būtinosioms išlaidoms padengti (maistui, būstui, transportui), o tai reiškia, kad sveikatos priežiūrai, išsilavinimui ar laisvalaikiui lieka tik sąlyginai nedidelė dalis namų ūkio biudžeto pajamų.
Būsto šildymas pabrangtų nuo 1,5 iki 6 eurų
LŠTA duomenimis, tipinis sovietinės statybos 60 kv. metrų ploto neapšiltintas daugiabutis 2016-2017 metų šildymo sezoną, kai galiojo lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, vidutiniškai per mėnesį sumokėjo po 65,1 euro, o per 6 mėnesių šildymo sezoną - 391 eurą.
Skaičiuojama, kad PVM tarifą padidinus iki 15 proc., tokio buto gyventojai už šildymą būtų sumokėję vidutiniškai 68,4 euro per mėnesį ir 410 eurus per visą šildymo sezoną. LŠTA duomenimis, šalyje yra 409 tūkst. tokių butų, kuriuose gyvena apie 1,15 mln. gyventojų.
Asociacija skaičiavimus atliko, remdamasi praėjusio šildymo sezono vidutine šilumos kaina Lietuvoje - 5,24 cento (be PVM) už kilovatvalandę.
Tuo tarpu tokio paties ploto seno ir labai prastos būklės daugiabučio namo gyventojai už šilumą praėjusį šildymo sezoną mokėjo vidutiniškai po 119,7 euro per mėnesį, o esant 15 proc. PVM tarifui, būtų sumokėję po 126 eurus.
LŠTA duomenimis, Lietuvoje yra 118 tūkst. tokių butų, juose gyvena apie 330 tūkst. gyventojų.
Naujos statybos daugiabučių gyventojai už šildymą per mėnesį mokėjo vidutiniškai po 30,8 euro, o padidinus PVM tarifą ši suma ūgtelėtų iki 32,4 euro. Šalyje yra apie 128 tūkst. tokių butų, juose gyvena apie 358 tūkst. gyventojų.
Vyriausybė siūlo nuo 2018 metų pradžios įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris pakeistų šiuo metu taikomą 9 proc. tarifą. 15 proc. PVM būtų taikomas ir centriniam šildymui.
Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai. Premjeras Saulius Skvenelis pažadėjo iki spalio grąžinti 9 proc. tarifą šildymui, kuris galiotų iki gruodžio pabaigos.
Nuorodą į originalų straipsnį galite rasti čia
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
