Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Šįmet Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimeliuose akcija „Darom“ skelbiama balandžio 27-ąją 10 val. Dvyliktą kartą rengiamos nacionalinės talkos organizatoriai sykiu siūlo pagalvoti apie kiekvieno gyventojo asmeninę atsakomybę savo aplinkai.
„Tradiciškai „Darom“ plėtėsi ir užaugo kaip savanoriškas kolektyvinės atsakomybės renginys, apimantis visą Lietuvą – nuo Biržų iki Druskininkų, nuo Nidos iki Vilniaus. Tuos vienuolika metų mus tenkino gera šeštadienio nuotaika tvarkant savo aplinką ir talkininkų pamatytas rezultatas – kaip švaru aplink ir kiek daug pilnų šiukšlių maišų! Tačiau šį kartą mes klausime: ar galime kiekvienas savo asmeninį „Darom“ rengti kad ir kas dieną?“ – sako vienas akcijos įkūrėjų Ignas Brazauskas.
VšĮ „Mes darom“ projektų vadovė Justina Anglickytė prisipažįsta daranti tiek, kad net suerzina savo draugus niurzgėdama apie šiaudelius ar vienkartinius puodelius. „Ir aš darau – stengiuosi valgyti kuo mažiau mėsos. Vykdžiau 10 minučių per dieną iššūkį: 10 dienų iš eilės 10 minučių rinkau šiukšles savo aplinkoje. Domėdamasi gyvenimo be atliekų filosofija, pati stengiuosi vengti atliekų kiek tik galiu. Ir kaip džiaugiuosi, kai draugai parašo, kad pradėjo vengti vienkartinių indų, įsigijo gertuvę ar nedėjo apelsino į plastikinį maišelį“, – vardija ji.
Baigusi ekologijos studijas Vilniaus universitete, J. Anglickytė ne tik kuruoja „Darom“ veiklas, bet ir skaito paskaitas apie „Zero waste“ judėjimą, padeda organizuoti „Fridays for future“ renginius Lietuvoje.
„Ir aš darau, kartais išėjusi pasivaikščioti tiesiog pasiimu maišą ir imu rinkti šiukšles, – pasakoja VšĮ „Mes darom“ direktorė Indra Bukauskienė. – Apskritai mažai valgau mėsos. Vis dėlto prisijungusi prie „Darom“ kolektyvo pastebiu, kiek dar daug išmetu plastikinių maišelių, pakuočių ir vis galvoju, ką su jomis daryti.“
„Darom“ direktorė neslepia: dar artėjant pačiai jos kuruojamai nacionalinei talkai, kovo mėnesį, nesusilaikė ir… sudalyvavo pasaulyje populiariame socialinių tinklų iššūkyje „Trashtag“. Panaršiusi aplink Šilo ežerą pririnko tris maišus pavasarinio „derliaus“.
Akcijos generalinio rėmėjo AB „Linas Agro“ komunikacijos vadovė Jorinta Zolubaitė pasakoja prieš kelerius metus nusprendusi tvarkyti vieną šiukšliną pievelę. „Ir aš darau: ryte ar vakare vedžiodama šunį pasiimdavau kokį didesnį maišą ir rinkdavau šiukšles. Vėliau jau apimdavo azartas kasdien pririnkti kuo daugiau. Nebe maišą, o du. Sunkiausia buvo su asocialių asmenų paliekamu pievoje „turtu“ – pradedant monitoriais ir baigiant klozetų dalimis, toks ardymo fabrikėlis… Tačiau daugiau kaip metus užsispyrusi tvarkiau tą pievą. Jie atsineša – aš tą patį vakarą viską išnešu. Ir vieną dieną pastebėjau, kad šiukšlių nebėra!“ – dalijasi savo patirtimi J. Zolubaitė.
Jos teigimu, ilgai netrukus teršėjai neapsikentę apleido pievą. „Man atrodo, kad svarbiausia ne pati švari pieva, o įsitraukimas. Kuo daugiau žmonių įsitraukia, tuo mažiau kiti šiukšlins“, – mano „Lino agro“ atstovė.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas