Šįmet Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimeliuose akcija „Darom“ skelbiama balandžio 27-ąją 10 val. Dvyliktą kartą rengiamos nacionalinės talkos organizatoriai sykiu siūlo pagalvoti apie kiekvieno gyventojo asmeninę atsakomybę savo aplinkai.

„Tradiciškai „Darom“ plėtėsi ir užaugo kaip savanoriškas kolektyvinės atsakomybės renginys, apimantis visą Lietuvą – nuo Biržų iki Druskininkų, nuo Nidos iki Vilniaus. Tuos vienuolika metų mus tenkino gera šeštadienio nuotaika tvarkant savo aplinką ir talkininkų pamatytas rezultatas – kaip švaru aplink ir kiek daug pilnų šiukšlių maišų! Tačiau šį kartą mes klausime: ar galime kiekvienas savo asmeninį „Darom“ rengti kad ir kas dieną?“ – sako vienas akcijos įkūrėjų Ignas Brazauskas.

VšĮ „Mes darom“ projektų vadovė Justina Anglickytė prisipažįsta daranti tiek, kad net suerzina savo draugus niurzgėdama apie šiaudelius ar vienkartinius puodelius. „Ir aš darau – stengiuosi valgyti kuo mažiau mėsos. Vykdžiau 10 minučių per dieną iššūkį: 10 dienų iš eilės 10 minučių rinkau šiukšles savo aplinkoje. Domėdamasi gyvenimo be atliekų filosofija, pati stengiuosi vengti atliekų kiek tik galiu. Ir kaip džiaugiuosi, kai draugai parašo, kad pradėjo vengti vienkartinių indų, įsigijo gertuvę ar nedėjo apelsino į plastikinį maišelį“, – vardija ji.

Baigusi ekologijos studijas Vilniaus universitete, J. Anglickytė ne tik kuruoja „Darom“ veiklas, bet ir skaito paskaitas apie „Zero waste“ judėjimą, padeda organizuoti „Fridays for future“ renginius Lietuvoje.

„Ir aš darau, kartais išėjusi pasivaikščioti tiesiog pasiimu maišą ir imu rinkti šiukšles, – pasakoja VšĮ „Mes darom“ direktorė Indra Bukauskienė. – Apskritai mažai valgau mėsos. Vis dėlto prisijungusi prie „Darom“ kolektyvo pastebiu, kiek dar daug išmetu plastikinių maišelių, pakuočių ir vis galvoju, ką su jomis daryti.“

„Darom“ direktorė neslepia: dar artėjant pačiai jos kuruojamai nacionalinei talkai, kovo mėnesį, nesusilaikė ir… sudalyvavo pasaulyje populiariame socialinių tinklų iššūkyje „Trashtag“. Panaršiusi aplink Šilo ežerą pririnko tris maišus pavasarinio „derliaus“.

Akcijos generalinio rėmėjo AB „Linas Agro“ komunikacijos vadovė Jorinta Zolubaitė pasakoja prieš kelerius metus nusprendusi tvarkyti vieną šiukšliną pievelę. „Ir aš darau: ryte ar vakare vedžiodama šunį pasiimdavau kokį didesnį maišą ir rinkdavau šiukšles. Vėliau jau apimdavo azartas kasdien pririnkti kuo daugiau. Nebe maišą, o du. Sunkiausia buvo su asocialių asmenų paliekamu pievoje „turtu“ – pradedant monitoriais ir baigiant klozetų dalimis, toks ardymo fabrikėlis… Tačiau daugiau kaip metus užsispyrusi tvarkiau tą pievą. Jie atsineša – aš tą patį vakarą viską išnešu. Ir vieną dieną pastebėjau, kad šiukšlių nebėra!“ – dalijasi savo patirtimi J. Zolubaitė.

Jos teigimu, ilgai netrukus teršėjai neapsikentę apleido pievą. „Man atrodo, kad svarbiausia ne pati švari pieva, o įsitraukimas. Kuo daugiau žmonių įsitraukia, tuo mažiau kiti šiukšlins“, – mano „Lino agro“ atstovė.

Daugiau informacijos galite rasti čia.