Š. m. kovo 7 d. dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė Eglės Markevičienės straipsnis: "E Energija pralaužė ledus Lenkijos rinkoje".

Energetikos sprendimų įmonių grupė „E energija“ su Lenkijos Nidzicos miesto savivaldybe sudarė sutartį dėl biokuro katilinės įrengimo. Lietuvos biokuro technologijų įmonės tikisi Lenkijoje daugiau užsakymų, nes dėl ES aplinkosauginių reikalavimų šalis turėtų aktyviai investuoti į biokuro projektus. „Tai pirmas rimtas lietuvių biokuro technologijų įmonės gautas užsakymas Lenkijoje ir gera žinia visai mūsų pramonės šakai: jei Lietuvos įmonės čia laimi konkursus, vadinasi, jos yra sukaupusios pakankamą technologinį potencialą, atitinka visus reikalavimus ir kriterijus“, – naujieną įvertina Virginijus Ramanauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas, „Enerstenos“ įmonių grupės vadovas.

Darbų užteks

Konkurse nurungusi konkurentus iš Austrijos, „E energija“ Nidzicoje, Varmijos Mozūrų regione, įrengs 2 katilų 7,5 MW galios biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu, renovuos dalį miesto šilumos trasų ir šilumos punktų. Užsakymo vertė – apie 4,89 mln. Eur. Antrinė „E energijos“ įmonė Lenkijoje veikia nuo 2015 m. „10 kartų už Lietuvą didesnės Lenkijos šilumos ūkis dar vis paremtas anglimis, tačiau perėjimas prie plataus biokuro naudojimo – tik laiko klausimas, nes nuo 2020 m. Lenkijoje įsigalioja gerokai griežtesnės ES aplinkosauginės normos. Atsivėrus Lenkijos rinkai, visi Lietuvos biokuro įrangos gamintojai galėtų turėti darbo dešimčiai metų į priekį“, – sako Virginijus Strioga, įmonių grupės „E energija“ vadovas. Jo teigimu, lūžis, pereinant nuo dujų prie biokuro, Lietuvoje įvyko prieš 5–7 metus, kai ES lėšomis buvo paskatinti daugelio savivaldybių šilumos ūkio projektai. Dabar toks pat procesas prasideda Lenkijoje.

Lietuvoje, šilumos sektoriui pereinant prie biokuro, užaugo nemažai technologiškai stiprių tokios įrangos gamintojų – „E energija“, „Axis Industries“, „Enerstenos“ grupė, „Kalvis“ ir kt. Anot p. Ramanausko, Lietuvos biokuro technologijų eksporto apimtis šiuo metu siekia apie 70 mln. Eur per metus. „Nepieščiau Lenkijos tik rožinėmis spalvomis, bet ją drąsiai galima įvardyti perspektyvia rinka. Kai kurie iniciatyvūs savivaldybių vadovai jau imasi biokuro projektų, o po metų kitų galime tikėtis proveržio“, – įsitikinęs jis.

Laukia signalo

Į prasiveriančią Lenkijos rinką jau žvalgosi ir „Axis Industries“ bei „Enerstenos“ įmonės.

„Ruošiamės dalyvauti būsimuose biokuro energetikos konkursuose Lenkijos rinkoje, kuri turėtų tapti aktyvesnė per artimiausius dvejus–trejus metus – Lenkija įsipareigojusi ES stiprinti aplinkosaugą ir šilumos ūkyje naudoti atsinaujinančius energijos išteklius“, – sako Giedrius Vaitkevičius, „Axis Industries“ grupei priklausančios „Axis Technologies“ vadovas. Todėl, jo nuomone, tada atsivers plati rinka tiek biokuro energetikos, tiek katilinių išmetamų dūmų valymo projektams.

Anot p. Ramanausko, „Ener-stenos“ grupėje vienas žmogus jau dirba su Lenkijos rinka, įmonė turi ir vietos partnerių. „Pirmą žingsnį esame padarę. Antrinė „Enerstenos“ bendrovė ar bendra su partneriais įmonė Lenkijoje turėtų atsirasti kiek vėliau, kai matysime ryškesnį judėjimą rinkoje“, – sako jis.

Anot p. Ramanausko, pajudėjus biokuro projektams Lenkijoje, vietos gamintojai bent pradiniame etape konkurencijos lietuviams nesudarytų – čia nėra stiprių bendrovių, kurios gamintų vidutinės – nuo 1 iki 20 MW – galios biokuro katilus. „Šiame segmente, kuris yra aktualiausias nedidelių miestų šilumos tinklams, lietuviai neabejotinai yra regiono lyderiai. Tokią pramonę užsiaugino tik kelios šalys, kur energetikos balanse šiuo metu dominuoja biomasė – Skandinavijos valstybės, Austrija ir Lietuva. Skandinavai ir austrai brangesni, lietuviai – pigesni“, – paaiškina jis.