Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. kovo 7 d. dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė Eglės Markevičienės straipsnis: "E Energija pralaužė ledus Lenkijos rinkoje".
Energetikos sprendimų įmonių grupė „E energija“ su Lenkijos Nidzicos miesto savivaldybe sudarė sutartį dėl biokuro katilinės įrengimo. Lietuvos biokuro technologijų įmonės tikisi Lenkijoje daugiau užsakymų, nes dėl ES aplinkosauginių reikalavimų šalis turėtų aktyviai investuoti į biokuro projektus. „Tai pirmas rimtas lietuvių biokuro technologijų įmonės gautas užsakymas Lenkijoje ir gera žinia visai mūsų pramonės šakai: jei Lietuvos įmonės čia laimi konkursus, vadinasi, jos yra sukaupusios pakankamą technologinį potencialą, atitinka visus reikalavimus ir kriterijus“, – naujieną įvertina Virginijus Ramanauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas, „Enerstenos“ įmonių grupės vadovas.
Darbų užteks
Konkurse nurungusi konkurentus iš Austrijos, „E energija“ Nidzicoje, Varmijos Mozūrų regione, įrengs 2 katilų 7,5 MW galios biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu, renovuos dalį miesto šilumos trasų ir šilumos punktų. Užsakymo vertė – apie 4,89 mln. Eur. Antrinė „E energijos“ įmonė Lenkijoje veikia nuo 2015 m. „10 kartų už Lietuvą didesnės Lenkijos šilumos ūkis dar vis paremtas anglimis, tačiau perėjimas prie plataus biokuro naudojimo – tik laiko klausimas, nes nuo 2020 m. Lenkijoje įsigalioja gerokai griežtesnės ES aplinkosauginės normos. Atsivėrus Lenkijos rinkai, visi Lietuvos biokuro įrangos gamintojai galėtų turėti darbo dešimčiai metų į priekį“, – sako Virginijus Strioga, įmonių grupės „E energija“ vadovas. Jo teigimu, lūžis, pereinant nuo dujų prie biokuro, Lietuvoje įvyko prieš 5–7 metus, kai ES lėšomis buvo paskatinti daugelio savivaldybių šilumos ūkio projektai. Dabar toks pat procesas prasideda Lenkijoje.
Lietuvoje, šilumos sektoriui pereinant prie biokuro, užaugo nemažai technologiškai stiprių tokios įrangos gamintojų – „E energija“, „Axis Industries“, „Enerstenos“ grupė, „Kalvis“ ir kt. Anot p. Ramanausko, Lietuvos biokuro technologijų eksporto apimtis šiuo metu siekia apie 70 mln. Eur per metus. „Nepieščiau Lenkijos tik rožinėmis spalvomis, bet ją drąsiai galima įvardyti perspektyvia rinka. Kai kurie iniciatyvūs savivaldybių vadovai jau imasi biokuro projektų, o po metų kitų galime tikėtis proveržio“, – įsitikinęs jis.
Laukia signalo
Į prasiveriančią Lenkijos rinką jau žvalgosi ir „Axis Industries“ bei „Enerstenos“ įmonės.
„Ruošiamės dalyvauti būsimuose biokuro energetikos konkursuose Lenkijos rinkoje, kuri turėtų tapti aktyvesnė per artimiausius dvejus–trejus metus – Lenkija įsipareigojusi ES stiprinti aplinkosaugą ir šilumos ūkyje naudoti atsinaujinančius energijos išteklius“, – sako Giedrius Vaitkevičius, „Axis Industries“ grupei priklausančios „Axis Technologies“ vadovas. Todėl, jo nuomone, tada atsivers plati rinka tiek biokuro energetikos, tiek katilinių išmetamų dūmų valymo projektams.
Anot p. Ramanausko, „Ener-stenos“ grupėje vienas žmogus jau dirba su Lenkijos rinka, įmonė turi ir vietos partnerių. „Pirmą žingsnį esame padarę. Antrinė „Enerstenos“ bendrovė ar bendra su partneriais įmonė Lenkijoje turėtų atsirasti kiek vėliau, kai matysime ryškesnį judėjimą rinkoje“, – sako jis.
Anot p. Ramanausko, pajudėjus biokuro projektams Lenkijoje, vietos gamintojai bent pradiniame etape konkurencijos lietuviams nesudarytų – čia nėra stiprių bendrovių, kurios gamintų vidutinės – nuo 1 iki 20 MW – galios biokuro katilus. „Šiame segmente, kuris yra aktualiausias nedidelių miestų šilumos tinklams, lietuviai neabejotinai yra regiono lyderiai. Tokią pramonę užsiaugino tik kelios šalys, kur energetikos balanse šiuo metu dominuoja biomasė – Skandinavijos valstybės, Austrija ir Lietuva. Skandinavai ir austrai brangesni, lietuviai – pigesni“, – paaiškina jis.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas