| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. gegužės 4 d. „Delfi“ tinklalapyje pasirodė Edmundo Radavičiaus, biokurą gaminančios bendrovės „Energovia“ direktoriaus, straipsnis: „Biokuras – nebe strateginė ūkio šaka?“, kuriame aptariama esama sumaištis Lietuvos energetikoje. Straipsnyje E. Radavičius diskutuoja abejotinais viešojoje erdvėje ir tarp energetikos ekspertų sklandančiais teiginiais ir siūlymais keisti dabartinę energetikos strategiją, kuri užtikrina energetinę nepriklausomybę, neva biokuras (kaip kuro rūšis) nepasiteisino, neva atpigusios dujos iš esmės pakeitė situaciją.
Rdavičius straipsnyje teigė:
Kaip skaičiuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, šių metų pradžioje Lietuvoje naudojami biokuro įrenginiai su kondensaciniais ekonomaizeriais sudarė 1182 MW instaliuotos šiluminės galios, o jau metų pabaigoje sieks beveik 1621 MW galios. Per metus bus užbaigta investicinių projektų, kurių bendra galia – 440 MW.
Ar energetikos strategai nori pasakyti, kad visų šių veikiančių ir dar pradėsiančių veikti katilinių savininkai (dažniausiai – savivaldybių kontroliuojamos įmonės ir organizacijos) padarė didžiulio masto klaidą? Ir už ją eiliniai tų katilinių vartotojai turės mokėti ilgus metus, numatytus paskolų sutartyse ir investiciniuose planuose? O ką biokuro priešininkai norėtų papasakoti tiems keliems tūkstančiams darbuotojų, biokuro ruošos ir tiekimo sistemos dėka turintiems darbą ir socialinį saugumą?
Pagal VKEKK biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą už 2014 m. IV ketv. sektoriuje dirba 122 biokuro gamintojai ir tiekėjai, deklaruoti Komisijos kuro duomenų surinkimo sistemoje. Tiek šildymo sezonu, tiek ir vasarą tai rimta paspirtis ir garantuotos pajamos šimtams mažesnių rajonų, kaimų gyventojų. Lėšos, kurios anksčiau iškeliaudavo mainais už vamzdžiu tekančias dujas, dabar lieka Lietuvoje gyventojų ar verslo pajamų pavidalais.
O sumos įspūdingos – pavyzdžiui, oficialiai skelbta, jog vien 2013 metais už dujas Lietuva rusiškajam "Gazpromui" pervedė daugiau nei 2,3 mlrd. litų. Tuo tarpu suminė biokuro apyvarta Lietuvoje siekia beveik 200 mln. litų (pagal VKEKK duomenis per 2014 m. šalyje parduota 272 tūkst. tne biokuro, kai kaina metų eigoje svyravo tarp 630 ir 760 Lt/tne).
Šilumos tiekėjai ne tik sutaupė, bet net ir tuos išleistus milijonus litų paliko Lietuvoje, o ne pervedė į "Gazprom" sąskaitą Rusijoje. Todėl iš strategų norėtųsi išgirsti ir markoekonominių argumentų. Juk net ir norvegiškos dujos – tai Lietuvą paliekantys pinigai, įmonės, jų Lietuvoje nesumokami mokesčiai ir mūsų miesteliuose nykstančios darbo vietos.
Ar Lietuvos energetikos strategai tikrai pasiruošę prisiimti asmeninę atsakomybę už visas šias pasekmes ir išties nori grįžti prie dujų kaip pagrindinės kuro rūšies? Ar tikrai jau laikas sunaikinti pagaliau iš monopolio gniaužtų išsilaisvinusius biokuro gamintojus ir tiekėjus? Sveiką ir sąžiningą konkurenciją kuriantys biokuro rinkos dalyviai, savo produkciją parduodantys "Baltpool" biržoje labiausiai nukentėtų dėl sprendimo priverstinai skatinti dujų vartojimą vasarą ar CŠT šilumos gamyboje. Rizikuojame tuo, kad dalis jų nepajėgs atsilaikyti ir sunyks.
Tačiau biokuro gamyboje tikrai liks senasis monopolistas ir pusantro tūkstančio megavatų biokuro poreikį skaičiuojančios katilinės daugelyje šalies rajono centrų. Tiesa, išnykus mažiesiems biokuro gamintojams biokuro kaina vėl sugrįš į savo aukštumas ir priežodį, jog biokuras kelis kartus pigesnis už dujas, bus galima pamiršti.
Šalies politikai ir energetikos biurokratai turėtų suvokti ir įvertinti savo asmeninę atsakomybę, jog jų vieši žodžiai – daugelio biokuro verslininkų „radaruose“.
Pramonėje, kurios didelė dalis vos juda po šiltos ir daugeliui (ypač mažesniųjų) gamintojų beveik pragaištingos žiemos, išlaikyti optimizmą sudėtinga. Todėl prieš pradedant „žaisti“ strategijų planavimo žaidimus šalies vadovams pagaliau vertėtų diskusijas pradėti nuo paprastesnio klausimo – kas atsakys už ankstesnius pažadus?
O gal Vyriausybė ir Prezidentė išdrįs atvirai pasakyti, jog tie šimtai ir tūkstančiai biokuro pramonės darbuotojų – praeitis ir būsimi darbo biržos klientai?
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
