Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Įpusėjus šiltajam metų sezonui, daugelis namų ūkių nori kuo greičiau pamiršti su gyvenamųjų erdvių šildymu susijusius rūpesčius. Dažniausiai gyventojams nebesinori galvoti nei apie neefektyvią seno namo šildymo sistemą, nei krūvą dėl jos pavėjui paleistų pinigų. Ekspertų teigimu, įsigalėjus tokiam mąstymui, dažniausiai niekas nesikeičia metai iš metų – žmonės galvoja, kad moderniam, geriau būstą šiluma aprūpinančiam katilui neturi pinigų, be to, trūksta specifinių žinių. Jau šį rudenį arba kitų metų pradžioje pagal Energetikos ministerijos administruojamą priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ šalies gyventojai turės galimybę gauti dalinį finansavimą seniems katilams keisti, pasirenkant efektyvesnes technologijas, kurios naudoja atsinaujinančius išteklius šilumos gamybos procese.
Daugiausiai finansinių ir fizinių problemų dėl šildymo automatizavimo trūkumo Lietuvoje gyventojams kelia senos statybos namai, turintys nuosavą katilinę su neefektyviai būstą šildančiu kieto kuro katilu. Dauguma tokių būstų pastatyti iki 2000-ųjų metų. Nuo tada jų šildymo sistema nebuvo modernizuota. Jie kūrenami arba brangiai kainuojančiomis dujomis, arba malkomis, briketais, anglimis. Toks šildymo būdas reikalauja nuolatinių žmogiškųjų resursų, o šiluma, nustojus kūrenti, išsisklaido kaip dūmas.
„Pabrangus dujoms, daugeliui šildymo našta tapo sunkiai pakeliama, todėl tokie namų ūkiai stengiasi palaikyti itin mažą 16-18 laipsnių temperatūrą namuose, o kambaryje, kuriame praleidžia daugiausiai laiko, kūrenti židinį ar naudoti elektrinį šildytuvą. Žinant tai, kad iš 10 privačių namų Lietuvoje, devyni yra senos statybos, tokios tendencijos neatrodo džiuginančios. Apie tokiems namams efektyviausią granulinį šildymą informacijos gyventojai turi mažai, nes rinkoje labai daug įvairių spekuliacijų šia tema – prikurta mitų, kurie dažnai neturi jokių loginių ryšių su realybe“, – sako „Imlitex Industry“ Energetinių resursų verslo grupės vadovas Ričardas Bartnikas.
Pasak jo, šilumai talpūs namai turi būti aprūpinti nuolatine šiluma – katilas turėtų pasiekti nustatytą temperatūrą, o paskui ją palaikyti, naudodamas labai mažai kuro. Pasak šildymo ekspertų, dažniausiai namų ūkiai, keisdami senus katilus, renkasi šiuolaikinius granulinius katilus. Jie, degindami kurą, neteršia oro kietosiomis dalelėmis. Be to, reikalauja labai mažai žmogiškojo indėlio – maždaug kartą per savaitę specialią talpą reikia pripildyti granulių. Kai Energetikos ministerija paskelbs kvietimus paraiškoms teikti, gyventojai, suinteresuoti efektyvesniu šildymu bei negyvenantys didelės taršos zonoje, galės gauti dalinį finansavimą.
Energetikos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Violeta Greičiuvienė sako, kad finansavimo projekto sąlygos dar rengiamos. „Tikėtina, kad bus dengiama iki 50 proc. įrenginio kainos, bet dabar tiksliai pasakyti dar negalime. Kol kas vykdoma studija, kuri leis objektyviau įvertinti, kokia kompensacijos suma bus skiriama pagal statomo katilo galingumą. Bendradarbiausime su Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri dirbs su fiziniais asmenimis, reitinguos paraiškas. Planuojama, kad bus keturi kvietimai“, – informuoja V. Greičiuvienė.
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Egidijus Puida sako, kad katilų keitimo programa turėtų pasitarnauti tiems, kurie tik savo lėšomis negali nusipirkti modernaus įrenginio. „Jei namų ūkiai galės sutaupyti bent jau pusę sumos, gaudami paramą, tai bus didelis palaikymas. Senus neefektyvius katilus daugumoje namų visoje Lietuvoje jau seniai reikėjo pakeisti, bet aukštos katilų kainos ne visiems leido tai padaryti. Vasaros metas yra geras laikas apie tai pagalvoti ir nepavėluoti į „traukinį“, – ragina E. Puida.
6 patarimai, padėsiantys atlikti vasaros namų darbus prieš naująjį šildymo sezoną
Apie asociaciją: Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vienija pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos ir tiekimo, biokuro technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), šilumos energijos gamybos srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Papildoma informacija: Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, tel. +370 624 86195, vilma.gaubyte@biokuras.lt
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas