Įpusėjus  šiltajam metų sezonui, daugelis namų ūkių nori kuo greičiau pamiršti su gyvenamųjų erdvių šildymu susijusius rūpesčius. Dažniausiai gyventojams nebesinori galvoti nei apie neefektyvią seno namo šildymo sistemą, nei krūvą dėl jos pavėjui paleistų pinigų. Ekspertų teigimu, įsigalėjus tokiam mąstymui, dažniausiai niekas nesikeičia metai iš metų – žmonės galvoja, kad moderniam, geriau būstą šiluma aprūpinančiam katilui neturi pinigų, be to, trūksta specifinių žinių. Jau šį rudenį arba kitų metų pradžioje pagal Energetikos ministerijos administruojamą priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ šalies gyventojai turės galimybę gauti dalinį finansavimą seniems katilams keisti, pasirenkant efektyvesnes technologijas, kurios naudoja atsinaujinančius išteklius šilumos gamybos procese.

Daugiausiai finansinių ir fizinių problemų dėl šildymo automatizavimo trūkumo Lietuvoje gyventojams kelia senos statybos namai, turintys nuosavą katilinę su neefektyviai būstą šildančiu kieto kuro katilu. Dauguma tokių būstų pastatyti iki 2000-ųjų metų. Nuo tada jų šildymo sistema nebuvo modernizuota. Jie kūrenami arba brangiai kainuojančiomis dujomis, arba malkomis, briketais, anglimis. Toks šildymo būdas reikalauja nuolatinių žmogiškųjų resursų, o šiluma, nustojus kūrenti, išsisklaido kaip dūmas.

„Pabrangus dujoms, daugeliui šildymo našta tapo sunkiai pakeliama, todėl tokie namų ūkiai stengiasi palaikyti itin mažą 16-18 laipsnių temperatūrą namuose, o kambaryje, kuriame praleidžia daugiausiai laiko, kūrenti židinį ar naudoti elektrinį šildytuvą. Žinant tai, kad iš 10 privačių namų Lietuvoje, devyni yra senos statybos, tokios tendencijos neatrodo džiuginančios. Apie tokiems namams efektyviausią granulinį šildymą informacijos gyventojai turi mažai, nes rinkoje labai daug įvairių spekuliacijų šia tema – prikurta mitų, kurie dažnai neturi jokių loginių ryšių su realybe“, – sako „Imlitex Industry“ Energetinių resursų verslo grupės vadovas Ričardas Bartnikas.

Pasak jo, šilumai talpūs namai turi būti aprūpinti nuolatine šiluma – katilas turėtų pasiekti nustatytą temperatūrą, o paskui ją palaikyti, naudodamas labai mažai kuro. Pasak šildymo ekspertų, dažniausiai namų ūkiai, keisdami senus katilus, renkasi šiuolaikinius granulinius katilus. Jie, degindami kurą, neteršia oro kietosiomis dalelėmis. Be to, reikalauja labai mažai žmogiškojo indėlio – maždaug kartą per savaitę specialią talpą reikia pripildyti granulių. Kai Energetikos ministerija paskelbs kvietimus paraiškoms teikti, gyventojai, suinteresuoti efektyvesniu šildymu bei negyvenantys didelės taršos zonoje, galės gauti dalinį finansavimą.

Energetikos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Violeta Greičiuvienė sako, kad finansavimo projekto sąlygos dar rengiamos. „Tikėtina, kad bus dengiama iki 50 proc. įrenginio kainos, bet dabar tiksliai pasakyti dar negalime. Kol kas vykdoma studija, kuri leis objektyviau įvertinti, kokia kompensacijos suma bus skiriama pagal statomo katilo galingumą. Bendradarbiausime su Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri dirbs su fiziniais asmenimis, reitinguos paraiškas. Planuojama, kad bus keturi kvietimai“, – informuoja V. Greičiuvienė.

Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Egidijus Puida sako, kad katilų keitimo programa turėtų pasitarnauti tiems, kurie tik savo lėšomis negali nusipirkti modernaus įrenginio. „Jei namų ūkiai galės sutaupyti bent jau pusę sumos, gaudami paramą, tai bus didelis palaikymas. Senus neefektyvius katilus daugumoje namų visoje Lietuvoje jau seniai reikėjo pakeisti, bet aukštos katilų kainos ne visiems leido tai padaryti. Vasaros metas yra geras laikas apie tai pagalvoti ir nepavėluoti į „traukinį“, – ragina E. Puida.

6 patarimai, padėsiantys atlikti vasaros namų darbus prieš naująjį šildymo sezoną

1. Pasidomėti modernių biokuro katilų galimybėmis, įsivertinti, kokio galingumo katilo reiktų būstui. Būtina susiskaičiuoti namo šilumos nuostolius. Kuo žemesnės energinės klasės namas, tuo galingesnio katilo reikės. B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150m2 būstui jau reikia rinktis 15 kW galios įrenginį.
2. Geriausia apsirūpinti granulėmis visam sezonui, kad būtų išvengta granulių nešiojimo šaltuoju metu. Pigiausia pirkti pavasarį ir vasaros pradžioje. Patys brangiausi mėnesiai pirkti granules – sausis ir vasaris.
3. Patartina rinktis tik sertifikuotas granules, pavyzdžiui, žymimas ENplus kokybės ženklu. Lietuvos gamintojus ir prekybininkus, galinčius naudoti šį ženklą, galima susirasti biokuras.lt interneto tinklalapyje. Tokių granulių gamybos procese nanaudojama jokių priedų – klijų ar kitų cheminių medžiagų. Jų drėgmė yra minimali, maksimalus kaloringumas, mažiausia įmanoma tarša, išvengiama pelenų šlakavimosi.
4. Nepatartina pirkti granulių iš atsitiktinių pardavėjų, nes jos dažnai būna nekokybiškos. Finansinės naudos siekiantys nesąžiningi rinkos dalyviai superka įvairias pjuvenas iš lentpjūvių, presuoja jas senoviniais kombinuotų pašarų presais ir netgi neretai suklastoja sertifikatus. Tokiose granulėse pasitaiko nuodingų medžiagų – jos kenksmingos žmogaus sveikatai.
5. Vasara – geras metas kaminui išvalyti. Apie šį svarbų darbą namų ūkiai neretai pamiršta iki tol, kol neatsiranda traukos problemų.
6. Tie, kurie nenori seno katilo keisti nauju, jį gali transformuoti į granulinį, montuodami granulių degiklį. Jis montuojamas į jau turimo katilo dureles – taip senas katilas tampa pritaikytas kūrenti ekologiškas medžio granules. 16kW – 250 kW galios degiklių sistemas galima montuoti prie bet kurio šildymo katilo, turinčio numatytą pelenų kaupimo sekciją. Namui, kurio kvadratūra iki 200 kvadratinių metrų, užteks 16-20kW galios degiklio ir jis susitvarkys su paskirtomis užduotimis automatiškai.

Apie asociaciją: Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vienija pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos ir tiekimo, biokuro technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), šilumos energijos gamybos srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.

Papildoma informacija: Asociacijos LITBIOMA direktorė  Vilma Gaubytė, tel. +370 624 86195, vilma.gaubyte@biokuras.lt