Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
UAB „Enerstena", aplenkusi ne vieną Europoje žinomą energetikos kompaniją, laimėjo pirmąjį viešą konkursą Ukrainoje. Su Ivano-Frankivsk miesto šilumos tinklais pasirašyta sutartis, kurios vertė siekia per 1,3 mln. eurų.
Užsakovui UAB „Enerstena" per ganėtinai trumpą 9 mėn. laikotarpį įrengs biokuru kūrenamą 4 MW vandens šildymo katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kuro sandėliavimo bei padavimo sistemą. Taip pat bus instaliuoti du sauso tipo ekonomaizeriai jau esamiems dujiniams katilams.
„Projektuodami ir gamindami universalią bei lengvai pritaikomą įrangą šiame konkurse pateikėme užsakovui priimtiniausią pasiūlymą ir aplenkėme net kelias Europos žinomas energetikos kompanijas. Toliau kryptingai įgyvendindami pagrindinį įmonių grupės strateginį tikslą - eksporto plėtrą - šiuo projektu prisidėsime prie Ukrainos energetinio ūkio optimizavimo," - teigia UAB „Enerstenos grupė" generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.
Pirmoji „Enerstenos grupės" eksporto į Ukrainą sutartis buvo pasirašyta 2015 m. rugpjūčio mėn. Užsakovas tuomet patikėjo Lietuvos inžinierių sukurtų technologijų efektyvumu ir pasiryžo instaliuoti pirmąjį ekonomaizerį savo šalyje. Oficialus „Enerstenos grupės" suprojektuoto, pagaminto ir instaliuoto kondensacinio ekonomaizerio pristatymas Ukrainoje vyko 2016 m. kovo mėn.
„Enerstenos" įmonių grupę sudaro septynios bendrovės Lietuvoje, taip pat įmonės Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje. „Enerstenos grupė" yra viena didžiausių energetikos įmonių Baltijos šalyse. Įmonė teikia efektyviausius energijos gamybos sprendimus: projektuoja ir gamina biokuro katilus, kondensacinius ekonomaizerius, pakuras ir kitą technologinę biokuro katilinių ir dujinio-skysto kuro katilinių įrangą. Metinė „Enerstenos" įmonių grupės apyvarta 2015 m. siekė 28 mln. eurų, įmonių grupėje dirba beveik 340 darbuotojų. Be veiklos Lietuvoje „Enerstenos grupė" vykdo projektus Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Danijoje.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas