Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Seimo Energetikos komisija gegužės 4 d. sušaukė posėdį, kuriame Kauno technologijos universiteto mokslininkas prof. dr. Saulius Gudžius kartu su Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atstovais pristatė studiją, kurioje išnagrinėjo technines priemones riboti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros patekimą į Lietuvą.
Studijos autoriai identifikavo ir išanalizavo keturias techninių priemonių galimybes: visų elektros perdavimo linijų tarp Baltijos šalių ir Baltarusijos bei Rusijos išjungimą, visų elektros perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos išjungimą, nuolatinės srovės keitiklio statybą Ignalinos AE transformatorių pastotėje, trijų elektros perdavimo linijų, išeinančių iš Ignalinos AE į Baltarusiją, išjungimą. Taip pat išnagrinėta penktoji – rinkos ribojimo alternatyva, nereikalaujanti jokių techninių priemonių.
Mokslininkų teigimu, visos nagrinėtos techninės priemonės gali būti taikomos tik visoms Baltijos šalims vieningai dėl jų susitarus. Jei techninės ribojimo priemonės būtų taikomos tik Lietuvoje, elektros sistemos patikimumas sumažėtų, o elektros srautas iš Baltarusijos vis tiek pasiektų Lietuvą per Latviją.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas teigia, kad reikia imtis visų atitinkamų priemonių, kad būtų nestatoma ši atominė Astravo elektrinė.
Nors kai kurių Energetikos komisijos narių priekaištai teko ir Energetikos ministerijai, už tai, kad nėra dar parengtas konkretus planas dėl Astravo atominės elektrinės statybų sustabdymo, Energetikos viceministras Rokas Baliukovas paantrino, kad „tam, kad galėtume imtis veiksmų mūsų visų saugumui užtikrinti, turime įvertinti visas galimas priemones ir išsirinkti veiksmingiausią. Šiandien Jums buvo pristatytos mokslininkų išvados, į kurias mes įsigilinę, rengsime tolesnių veiksmų planą“, – kalbėjo R. Baliukovas.
Mokslininkų manymu, efektyviausia priemonė, kurią būtų galima įgyvendinti per trumpą laikotarpį, yra komercinio elektros srauto ribojimas – kitaip sakant, draudimas parduoti iš Baltarusijos atkeliavusią elektrą biržoje. Efektyviausia ir patikimiausia priemonė Astravo elektros srautui į Lietuvą riboti ilguoju laikotarpiu yra Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas