Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
2014m. rugsėjo 30 dieną "Lietuvos spauda" išpublikavo straipsnį "Energetikos požiūris į nukirsto miško atliekas". Jame savo nuomonę išsakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Straipsnyje aptariami dideli Lietuvoje esantys miško atliekų rezervai, kurie gali būti panaudojami biokuro gamyboje siekiant energetinės nepriklausomybės. Numatoma, kad būtų galima panaudoti 750 tūkst. kub. m. miško atliekų esančių privačiuose ir valstybiniuose miškuose. Didinti kirtimo atliekų apimtis biokuro gamybai numatoma ir Lietuvos miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje 2012- 2020m. Joje planuojama metines miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos biokurui apimtis padidinti iki 500 tūkst.kub.m. Straipsnyje teigiama, jog ši užduotis yra įvykdoma, nes medienos paklausa biokurui vis didėja. Vis daugiau Lietuvos centralizuoto šildymo katilinių, pasinaudojant įvairių programų teikiama parama, yra pritaikomos kūrenti biokuru, pagamintu iš miško kirtimo atliekų.
Straipsnyje minimos ir kliūtys naudojant miško kirtimo atliekas. L. Jonauskas teigė, kad pagrindinės vystymos kliūtys yra didelės biokuro ruošos išlaidos, transportavimo subtilumai, katilinių nepritaikymas kūrenimui biokuru. Taip pat, kaip biokuro gaminimą iš miško atliekų trikdį L. Jonauskas įvardijo ir menką tokio kuro gavybą iš privačių miškų. Vienas iš sprendimo būdų buvo paminėtas privačių miškų savininkų skatinimas įvairiomis programomis.
Straipsnyje kalbama ir apie žalą ekosistemai, aptariama šiltnamio efekto problema. Kaip vienas sprendimo būdų minimas atsinaujinančių išteklių, tarp jų ir biokuro, naudojimas. Lietuva, pagal ES direktyvą dėl skatinimo naudoti atsinaujinačių išteklių energiją yra įsipareigojusi iki 2020m. panaudoti 23% daugiau energijos, gaunamos iš atsinaujinančių išteklių. Vykdyti šį įsipareigojimą padeda ir medienos biokuro, pagaminto iš miško kirtimų atliekų, panaudojimo plėtra.
Pasak L. Jonauskį, didinant biokuro plėtros apimtis, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp medienos biokurą naudojančių katilinių plėtros, biokurui naudotos medienos kiekio ir galimo užauginti miško.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas