Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. liepos 30 d. spaudoje pasirodė straipsnis apie UAB „Enerstena“ pagamintą pirmąjį šiaudų granulėmis kūrenamą katilą. „Enerstena“ – įmonė kurianti pramoninių biokuro katilinių technologinės įrangos liniją. Visiškai neseniai „Enerstena“ suprojektavo, pagamino ir instaliavo šiaudų ir medžio granulėmis kūrenamą 2 MW (3 t/h garo) katilą. Katilas patikimai veikia „Philip Morris Lietuva“ tabako gamykloje Klaipėdoje.
Nors Lietuvoje šiaudai, kaip kuras, pradėtas naudoti nuo 1996 m., bet tolesnė jų panaudojimo šilumai ir energijai gaminti plėtra tebėra lėtoka. Lietuvoje turime apie 4 milijonus tonų šiaudų. Pusės šio kiekio užtektų visai Lietuvai apšildyti, bet šiaudai nėra išnaudojami. Ūkininkams tai būtų papildomas pajamų šaltinis arba būdas išlaidoms sumažinti. Šiaudai yra antras didžiulis biomasės resursas Lietuvoje. Pirmoje vietoje yra mediena. Deginami gali būti įvairiais būdais paruošti šiaudai: šiaudų ryšuliai ir ritiniai bei šiaudų briketai ir granulės, skiriasi tik įrangos konstrukcija, matmenys, deginimo proceso valdymo galimybės. Šiaudų ryšulių ir ritinių matmenys nulemia didelius pakurų matmenis, apsunkina biokuro tiekimo į pakurą automatizavimą. Dažniausiai tai būna periodinio veikimo mažos ir vidutinės (30–120 kW) galios pakuros. Šiaudų granulių tankis yra 4–5 kartus didesnis negu šiaudų ritinių bei ryšulių ir siekia apie 450–850 kg/m3. Jos yra birios, nelinkusios susigulėti, vienalytės ir sterilios, taip pat joms yra svetimas savaiminio kaitimo reiškinys. Taigi, paprastėja sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, transportavimo, dozavimo ir degimo proceso valdymo darbai. Toks kuras yra naudingesnis ir universalesnis. Jų kaina yra trečdaliu žemesnė nei medienos granulių ar briketų, du kartus mažesnė nei gamtinių dujų kaina, tačiau energetinėmis savybėmis nenusileidžia medienai. Kita svarbi biokuro iš šiaudų savybė – mažas peleningumas, kuris tesiekia apie 5 proc. Jų sudėtyje yra daug vertingų medžiagų: kalio, magnio, fosforo ir kalcio, kurios gali būti panaudotos kaip trąšos žemės ūkyje. Šiaudai yra laikomi aplinkai draugišku kuru, nes deginant išskiriamas CO2 kompensuojamas augimo laikotarpiu išskiriamu deguonimi.
Šiaudų deginimas yra visiškai kitoks procesas nei įprastas medienos deginimas, jam reikalingi specialūs katilai. Lietuvos energetikos instituto duomenimis, Lietuvoje šiaudai kurui yra panaudojami 9 šildymo katiluose 5 gyvenvietėse. Tiktai vienoje katilinėje yra šiaudų smulkinimo ir automatinio kuro tiekimo sistema. Pirmieji šiaudais kūrenami katilai įrengti pasinaudojant užsienio šalių technine pagalba. Lietuvoje yra įmonių kurios sukūrė buitinius šiaudų granulėmis kūrenamus katilus nuo 20 iki 95 kW galios. Spraga buvo pramonės sektoriuje, pramoninių granulinių garo katilų Lietuvoje niekas negamino. Nugalėjusi gerai žinomos įmonės „Philip Morris Lietuva“ skelbtą konkursą, šio iššūkio ėmėsi UAB „Enerstena“. Kūrenant šiaudų granules gaunamas garas bus panaudotas užsakovo technologiniams procesams. Šiaudų granules deginančiai įrangai buvo iškelti ir sutartyje numatyti aukšti reikalavimai: nominali galia – 3 t/h sauso, sotaus garo; katilo projektinis slėgis – 13 bar, darbinis slėgis – 10 bar; katilo galios reguliavimo diapazonas – nuo 30 proc. iki 100 proc. nominalios galios; elektros sunaudojimas visais rėžimais ne didesnis nei 11 kWh /1 MWh pagaminto garo; katilo komplekso NVK (naudingo veiksmo koeficientas) visame katilo galios reguliavimo diapazone >=90 proc.; katilo prastovos laikas dėl gedimo ar kito įvykio dėl ko katilas negalėtų būti eksploatuojamas ne ilgesnis nei 100 h per metus, katilo veikimas turi būti automatizuotas. Užduotis nelengva, bet galime drąsiai teigti, kad „Enerstena“ specialistai ją įveikė. Iškeltus reikalavimus dar ir viršijome! Elektros sunaudojimas visais rėžimais šiuo metu yra ne didesnis nei 9 kWh /1 MWh pagaminto garo.
„Enerstena“ gali pasiūlyti šiaudų granulių deginimo įrangą nuo 1 iki 5 MW. Į komplektaciją įeinantys katilai gali būti tiek vandens šildymo, tiek garo. Gera žinia ir tai, kad šiaudų granulėmis kūrenamuose katiluose galima deginti ir medienos granules. Šiaudų granulių deginimo įranga, lyginant su medienos granulių deginimo įranga, yra brangesnė tik 10-15 proc., tačiau tokie katilai greitai atsiperka. Jei imtume aktyviau juos diegti, panaudotume turtą, kuris šiandien tiesiog guli laukuose. „Tai dar viena mūsų lietuviška inovacija, kuria didžiuojamės. Tokios technologijos Lietuvoje dar niekas nebuvo sukūręs ir tokios įrangos Lietuvoje dar niekas nebuvo pagaminęs", – teigia UAB „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas. „Kartu su užsakovais mes skatiname atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir siekiame švarios bei saugios aplinkos mūsų ateities kartoms. Be šiaudų deginimo technologijos, sukūrėme ir technologiją avižų lukštams deginti. Suprojektavome ir pagaminome 2 t/h avižų lukštais kūrenamus katilus, jie greitai bus instaliuoti įmonėje „Baltijos bio grūdai. Biokuro panaudojamas pramoninei energijai gaminti yra pilnai įmanomas ir ekonomiškai naudingas, itin tais atvejais, kuomet energijos gamybai panaudojamos gamybinės veiklos atliekos“.
![]() |
![]() |
|
![]() |
![]() |
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas