Š. m. liepos 30 d. spaudoje pasirodė straipsnis apie UAB „Enerstena“ pagamintą pirmąjį šiaudų granulėmis kūrenamą katilą. „Enerstena“ – įmonė kurianti pramoninių biokuro katilinių technologinės įrangos liniją. Visiškai neseniai „Enerstena“ suprojektavo, pagamino ir instaliavo šiaudų ir medžio granulėmis kūrenamą 2 MW (3 t/h garo) katilą. Katilas patikimai veikia „Philip Morris Lietuva“ tabako gamykloje Klaipėdoje.

Nors Lietuvoje šiaudai, kaip kuras, pradėtas naudoti nuo 1996 m., bet tolesnė jų panaudojimo šilumai ir energijai gaminti plėtra tebėra lėtoka. Lietuvoje turime apie 4 milijonus tonų šiaudų. Pusės šio kiekio užtektų visai Lietuvai apšildyti, bet šiaudai nėra išnaudojami. Ūkininkams tai būtų papildomas pajamų šaltinis arba būdas išlaidoms sumažinti. Šiaudai yra antras didžiulis biomasės resursas Lietuvoje. Pirmoje vietoje yra mediena. Deginami gali būti įvairiais būdais paruošti šiaudai: šiaudų ryšuliai ir ritiniai bei šiaudų briketai ir granulės, skiriasi tik įrangos konstrukcija, matmenys, deginimo proceso valdymo galimybės. Šiaudų ryšulių ir ritinių matmenys nulemia didelius pakurų matmenis, apsunkina biokuro tiekimo į pakurą automatizavimą. Dažniausiai tai būna periodinio veikimo mažos ir vidutinės (30–120 kW) galios pakuros. Šiaudų granulių tankis yra 4–5 kartus didesnis negu šiaudų ritinių bei ryšulių ir siekia apie 450–850 kg/m³. Jos yra birios, nelinkusios susigulėti, vienalytės ir sterilios, taip pat joms yra svetimas savaiminio kaitimo reiškinys. Taigi, paprastėja sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, transportavimo, dozavimo ir degimo proceso valdymo darbai. Toks kuras yra naudingesnis ir universalesnis. Jų kaina yra trečdaliu žemesnė nei medienos granulių ar briketų, du kartus mažesnė nei gamtinių dujų kaina, tačiau energetinėmis savybėmis nenusileidžia medienai. Kita svarbi biokuro iš šiaudų savybė – mažas peleningumas, kuris tesiekia apie 5 proc. Jų sudėtyje yra daug vertingų medžiagų: kalio, magnio, fosforo ir kalcio, kurios gali būti panaudotos kaip trąšos žemės ūkyje. Šiaudai yra laikomi aplinkai draugišku kuru, nes deginant išskiriamas CO₂ kompensuojamas augimo laikotarpiu išskiriamu deguonimi.

Šiaudų deginimas yra visiškai kitoks procesas nei įprastas medienos deginimas, jam reikalingi specialūs katilai. Lietuvos energetikos instituto duomenimis, Lietuvoje šiaudai kurui yra panaudojami 9 šildymo katiluose 5 gyvenvietėse. Tiktai vienoje katilinėje yra šiaudų smulkinimo ir automatinio kuro tiekimo sistema. Pirmieji šiaudais kūrenami katilai įrengti pasinaudojant užsienio šalių technine pagalba. Lietuvoje yra įmonių kurios sukūrė buitinius šiaudų granulėmis kūrenamus katilus nuo 20 iki 95 kW galios. Spraga buvo pramonės sektoriuje, pramoninių granulinių garo katilų Lietuvoje niekas negamino. Nugalėjusi gerai žinomos įmonės „Philip Morris Lietuva“ skelbtą konkursą, šio iššūkio ėmėsi UAB „Enerstena“. Kūrenant šiaudų granules gaunamas garas bus panaudotas užsakovo technologiniams procesams. Šiaudų granules deginančiai įrangai buvo iškelti ir sutartyje numatyti aukšti reikalavimai: nominali galia – 3 t/h sauso, sotaus garo; katilo projektinis slėgis – 13 bar, darbinis slėgis – 10 bar; katilo galios reguliavimo diapazonas – nuo 30 proc. iki 100 proc. nominalios galios; elektros sunaudojimas visais rėžimais ne didesnis nei 11 kWh /1 MWh pagaminto garo; katilo komplekso NVK (naudingo veiksmo koeficientas) visame katilo galios reguliavimo diapazone >=90 proc.; katilo prastovos laikas dėl gedimo ar kito įvykio dėl ko katilas negalėtų būti eksploatuojamas ne ilgesnis nei 100 h per metus, katilo veikimas turi būti automatizuotas. Užduotis nelengva, bet galime drąsiai teigti, kad „Enerstena“ specialistai ją įveikė. Iškeltus reikalavimus dar ir viršijome! Elektros sunaudojimas visais rėžimais šiuo metu yra ne didesnis nei 9 kWh /1 MWh pagaminto garo.

„Enerstena“ gali pasiūlyti šiaudų granulių deginimo įrangą nuo 1 iki 5 MW. Į komplektaciją įeinantys katilai gali būti tiek vandens šildymo, tiek garo. Gera žinia ir tai, kad šiaudų granulėmis kūrenamuose katiluose galima deginti ir medienos granules. Šiaudų granulių deginimo įranga, lyginant su medienos granulių deginimo įranga, yra brangesnė tik 10-15 proc., tačiau tokie katilai greitai atsiperka. Jei imtume aktyviau juos diegti, panaudotume turtą, kuris šiandien tiesiog guli laukuose. „Tai dar viena mūsų lietuviška inovacija, kuria didžiuojamės. Tokios technologijos Lietuvoje dar niekas nebuvo sukūręs ir tokios įrangos Lietuvoje dar niekas nebuvo pagaminęs", – teigia UAB „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas. „Kartu su užsakovais mes skatiname atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir siekiame švarios bei saugios aplinkos mūsų ateities kartoms. Be šiaudų deginimo technologijos, sukūrėme ir technologiją avižų lukštams deginti. Suprojektavome ir pagaminome 2 t/h avižų lukštais kūrenamus katilus, jie greitai bus instaliuoti įmonėje „Baltijos bio grūdai. Biokuro panaudojamas pramoninei energijai gaminti yra pilnai įmanomas ir ekonomiškai naudingas, itin tais atvejais, kuomet energijos gamybai panaudojamos gamybinės veiklos atliekos“.