Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Energetikos įmonių grupės „Enerstena“ Mokslinių tyrimų ir vystymo centro Kuro tyrimų laboratorija tarptautiniu mastu pripažinta akredituotų biokuro laboratorijų lydere. Tai patvirtino Austrijos Bioenergetikos instituto tarptautinių palyginamųjų bandymų programos ICT-FT 2016 vertinimo rezultatai. Programoje buvo vertinamas laboratorijoje atliekamų matavimų tikslumas ir atkartojamumas. Iš viso vertinimo programoje dalyvavo laboratorijos iš 13 skirtingų pasaulio šalių.
„Išties didžiuojamės palyginamųjų bandymų programoje pasiektais rezultatais. Tai yra svarbus laboratorijos kompetencijos įrodymas ir nepriklausomos veiklos rezultatyvumo patvirtinimas. Džiugu, kad Lietuvoje yra tokio lygio akredituota kuro tyrimų laboratorija. Šiemet tai jau antroji gera žinia po birželio mėnesį Nacionalinio akreditacijos biuro patvirtinimo apie mūsų Kuro laboratorijos atitikimą europinių standartų reikalavimams. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinių palyginamųjų bandymų programoje įrodo, kad laboratorijos rezultatai yra tikslūs ir patikimi. Tai prisideda prie mūsų įmonių grupės kuriamų produktų tobulinimo ir suteikia pranašumą klientams“, – teigia UAB „Enerstenos grupė“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.
„Mūsų kompetencija susijusi ne tik su biokuro energetinių parametrų tyrimais, sėkmingu dalyvavimu vidaus ir išorės kokybės kontrolės programose, bet ir su biokuro deginimo technologijų vystymu. Be standartizuotų kietos biomasės tyrimų „Enerstenos“ įmonių grupės Kuro tyrimų laboratorijoje siūlome ir naujų biokuro rūšių išbandymo ir įvertinimo paslaugas. Remdamiesi kuro tyrimais galime prognozuoti teršalų emisijas, išvengti technologijų problemų. Tai leidžia užsitikrinti konkurencinį pranašumą ir siūlyti energetikos sektoriui geriausius sprendimus“, – tikina „Enerstenos“ Mokslo tyrimų ir vystymo centro direktorius doc. dr. Kęstutis Buinevičius.
„Enerstenos“ įmonių grupė energetikos rinkoje veikia nuo 2002 m., 2015 m. įkurta UAB „Enerstenos grupė“, kuriai priklauso 10 įmonių. Tai viena didžiausių energetikos įmonių Baltijos šalyse. Įmonė teikia efektyviausius energijos gamybos sprendimus: projektuoja ir gamina biokuro katilus, kondensacinius ekonomaizerius, pakuras ir kitą technologinę biokuro katilinių ir dujinio-skysto kuro katilinių įrangą. Metinė „Enerstenos“ įmonių grupės apyvarta 2015 m. siekė 28 mln. eurų, įmonių grupėje dirba beveik 340 darbuotojų. Be Lietuvos, „Enerstenos grupė“ yra įgyvendinusi projektus Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Danijoje.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas