Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Dviejų stambių ES investicijų priemonių, pagal kurias skatintos inovacijos energetikos ir tvarios aplinko kūrimo srityse, rezultatai rodo, jog atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) šiuo metu yra viena reikšmingiausių energetikos sričių, turinti didelį potencialą. Svarbus ir išmanumo energetikoje stiprinimas, suteikiantis plačias galimybes efektyvinti energijos vartojimą.
Prioritetai – siekiant šalies ir viso pasaulio gerovės
Priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“ buvo vykdomos praeitą ES ilgalaikę 2014-2020 metų finansinę perspektyvą. Priemonių tikslas buvo skatinti įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), taip pat paskatinti įmonių plėtrą darant šias investicijas.
Pirmiausiai, norėdamos gauti finansavimą iš ES fondų šešeriems metams, ES narės įsipareigojo parengti Sumanios specializacijos strategijas. Jose kiekviena šalis numatė savo šalies MTEP bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus – nustatė, į kurias mokslo ir technologijų sritis sieks investuoti, kad jos atneštų kuo daugiau ekonominės naudos Lietuvai, Europai, pasauliui.
Vienas iš esminių keliamų reikalavimų buvo glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kuris ir išgrynino perspektyviausias kryptis. Išryškėjo tokios temos, kaip sumaniosios sistemos, sumanieji pastatai bei sumanieji miestai, inovatyvūs elektros generatoriai, biomasė ir atliekos, naudojamos energetikoje siekiant tausoti aplinką. Ir, žinoma, saulės energetika. Gerasis mokslo pavyzdys – tai Kauno technologijos universiteto ir vokiečių mokslininkai, kartu kuriantys tandeminius saulės elementus, kuri pasiekė naują efektyvumo rekordą – jų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Be to, paminėtina ne tik bendrovė „Ignitis group“, bet ir verslo įmonės, kaip „Modus group“ ir „Sinergija LT“, kurios sėkmingai įgyvendina saulės energijos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Siekiant vykdyti ES ir konkrečiai Lietuvai keliamus uždavinius, buvo sukurti šių programų finansavimo projektai: „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“. Energetika ir tvari aplinka tapo viena iš sumanios specializacijos krypčių. Po šios krypties pavadinimu slypi tokie iššūkiai, kaip taupus ir efektyvus energijos vartojimas, energijos perdavimo ir tiekimo tinklų modernizavimas, energijos gamybos šaltinių diversifikavimas, neigiamo energetikos poveikio aplinkai mažinimas. Vienas svarbiausių prioritetų – mažai energijos naudojantys pastatai su AEI.
Daugiau susijusios informacijos galite rasti ČIA.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas