Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA kartu su kitomis Europos atsinaujinančios energetikos asociacijomis reiškia paramą po 2020 metų ir toliau siekti bei skatinti atsinaujinančios energetikos augimą.
Nesant nacionalinių atsinaujinančios energetikos įpareigojimų kiekvienai valstybei narei po 2020 m., bus reikalinga veikli ir skaidri valdymo sistema, turinti stiprią įstatyminę bazę, kuri reikalinga tam, kad užtikrintų stabilią reguliavimo sistemą ir pritrauktų investicijas į atsinaujinančią energetiką iki 2030 metų.
Asociacija LITBIOMA kartu su kitomis Europos atsinaujinančių išteklių asociacijomis tikisi Lietuvos Respublikos Vyrausybės dėmesio šiems siūlymams ir pastaboms!
Pridėtuose dokumentuose (lietuvių ir anglų kalbomis) galite matyti pagrindines tokios valdymo sistemos gaires, kurios suteiks 2030 m. atsinaujinančios energetikos tikslui ekonominį efektyvumą.
Europos ES Atsinaujinanti energetika.pdf
Pasirašiusios šalys:
Europos atsinaujinančios energetikos tyrimų centrų asociacija (Association of European Renewable Energy Research Centres (EUREC));
Europos biodujų asociacija (European Biogas Association (EBA));
Europos biomasės energetikos asociacija (European Biomass Association (AEBIOM));
Europos geoterminės energetikos asociacija (European Geothermal Association (EGEC));
Europos šilumos siurblių asociacija (European Heat Pump Association (EHPA));
Europos atsinaujinančios energetikos federacija (European Renewable Energies Federation (EREF));
Europos saulės elektros energetikos asociacija (European Solar Thermal Electricity Association (ESTELA));
Europos terminės saulės energetikos federacija (European Solar Thermal Industry Federation (ESTIF));
Europos vėjo energetikos asociacija (European Wind Energy Association (EWEA));
Europos vandenynų energetikos asociacija (Ocean Energy Europe (OEE));
Europos saulės energetikos asociacija (Solar Power Europe);
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA (Lithuanian Biomass Energy Association LITBIOMA).
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas